Kaip matyti iš pirmiau pateiktos diagramos, balandžio mėn. vidutinė pasaulinė temperatūra išliko maždaug tokia pati kaip ir ankstesnį mėnesį. Nukrypimas nuo ilgalaikio palydovinių matavimų vidurkio dabar yra 0,61 laipsnio Celsijaus. Aiškiai atpažįstamas 2022-2025 m. atšilimo šuolis, kurio negalima paaiškinti įprastiniu pasakojimu apie CO2 sukeltą atšilimą. Ši koreliacija tampa dar labiau nepaaiškinama, kai pažvelgiame į ledo formavimąsi Antarktidoje ir jūros ledą Arktyje: pastaraisiais metais jų abiejų stebėtinai padaugėjo.
Šaltinis: | Gegužės 15, 2025 | Klimatas
Antarktidos ledas didėja
Jei pažvelgsite į Helmholco asociacijos klimato tinklalapį ambicingu pavadinimu „Klimato faktai” skiltyje „Antarktida”, perskaitysite štai ką:
„Svarbus žemyninis Antarktidos ledas nyksta vis sparčiau”.
Pasak Helmholco asociacijos, tai turėtų didelį poveikį kylančiam jūros lygiui. Ir iš tiesų, jūros lygio kilimas dėl tirpstančio Antarktidos ledo yra vienas iš pagrindinių klimato politikos argumentų, keliančių nerimą žmonėms.
Todėl dar labiau stebina neseniai paskelbto tyrimo rezultatai, pagal kuriuos vaizdas nuo 2021 m. pasikeitė: Antarktidos žemyninis ledas vėl didėja.
Kinijos Tongji universiteto mokslininkai iš Tongji universiteto, vadovaujami profesoriaus Shen ir daktaro Wang, nustatė, kad nuo 2021 m. Antarktidos ledo masė gerokai padidėjo. NASA palydovo GRACE išanalizuoti duomenys parodė, kad nuo 2002 iki 2010 m. per metus prarandama 74 mlrd. tonų. Nuo 2011 m. iki 2020 m. šis kiekis net padvigubėjo. Dabar ledo kasmet padaugėjo maždaug 108 mlrd. tonų. (žr. kitą grafiką, šaltinis Science China Press).
Kadangi Antarktidos ledynų tirpimas prisidėjo prie jūros lygio kilimo maždaug 20 %, nuo 2021 m. pastebimas lėtėjantis kilimas. Ar nevertėtų šios geros žinios transliuoti per žinias? Kol kas ne.
Antrosios geros naujienos taip pat neskelbia nei Tagesschau, nei politinis Berlynas: Arkties jūros ledas nemažėja jau daugiau kaip 10 metų. Į tai dėmesį atkreipė neseniai pasirodžiusi Ekseterio universiteto mokslininko Marko Englando ir Niujorko Kolumbijos universiteto mokslininko Lorenzo Polvani publikacija. Mokslininkai praneša, kad Arkties jūros ledo mažėjimas turėtų sustoti dešimtmečiams. Jie tikisi, kad jis tęsis bent jau artimiausius 5-10 metų.
Dar 2009 m. JAV pasiuntinys klimato kaitos klausimais Johnas Kerry perspėjo, kad 2013 m. Arktis bus neužšąlanti. Realybė pasirodė kitokia. (žr. kitą grafiką Šaltinis NASA)
Arkties jūros ledo mažėjimas iki 2012 m., taip pat vėlesnis stabilizavimasis ir nedidelis atsigavimas yra gerai užfiksuoti palydoviniais matavimais. Palyginimui naudojamas metinis rugsėjo mėnesio minimumas. Po pastaraisiais metais įvykusio stipraus atšilimo buvo tikėtasi, kad ledas vėl ims mažėti. Tačiau jūros ledas išlieka stabilus. Šie aiškūs matavimų duomenys netrukdo Tagesschau 2025 m. kovo 28 d. pranešti, kad jūros ledo mažėjimas tęsiasi, o tai turi rimtų pasekmių klimato sistemai. Ir mes vis dar mokame licencinius mokesčius už tokią melagingą informaciją, kuri akivaizdžiai tarnauja politiniams tikslams.
Klimato mokslas išgyvena krizę ?
Klimato modelių prognozės vis labiau skiriasi nuo tikrovės. Axelis Bojanowskis kalbėjosi su dviem mokslininkais iš Makso Planko meteorologijos instituto Hamburge. Prof. Bjornas Stevensas ir profesorius Jochemas Marotzke kalba apie klimato mokslo krizę. Jochemas Marotzke: „Jochemas Marotzke, prof:
„Dabartinė klimato modelių klasė turi per daug prieštaravimų tikrovei”.
Marotzke nerimauja dėl didelio modelių neapibrėžtumo. Jis pateikia tokius pavyzdžius:
„Didelėje pasaulio dalyje modeliai prieštarauja vienas kitam, kai sprendžiama, ar ateityje lietaus bus daugiau, ar mažiau. Žemės paviršiaus atšilimas 1998-2012 m. buvo gerokai lėtesnis, nei numatė modeliai („hiatus”). Nuo 1979 m. atogrąžų rytinė Ramiojo vandenyno dalis atvėso, priešingai nei tikėjosi visi modeliai, imituojantys atšilimą joje.”
Kalbant apie klimato mokslą, Marotzke kalba apie „kitą klimato krizę”. Dabar yra „paradigmos pasikeitimo” metas.
Man susidaro įspūdis, kad kai kurie protingi mokslininkai dabar supranta, jog, nurodydami į neginčijamus klimato modelių teiginius, privertė politikus prišaukti daug nelaimių savo tautoms, nes jie per greitai ir visiškai netinkamomis priemonėmis norėjo išvengti artėjančios katastrofos. JT pareiškimai bus įsiminti:
„Tik atsinaujinančioji energija yra išvažiavimas iš greitkelio į klimato pragarą” (Guterresas).
Arba„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas neabejotinai sukėlė visuotinį atšilimą, nes pasaulinė paviršiaus temperatūra 2011-2020 m. bus 1,1 °C aukštesnė nei 1850-1900 m. (Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos TKKK 2023 m. suvestinė ataskaita A1).
Šie teiginiai grindžiami klimato modeliais, kuriuos, pasak Marotzke’s, dabar reikia keisti, nes jau po kelerių metų jie nebeatspindi tikrovės pakankamai tiksliai.
Kada šioje šalyje bus pakeista klimato politikos paradigma?
