Krikščionių demokratų sąjunga (CDU/CSU) ir Socialdemokratų partija (SPD) peržengia demokratinių teisių ribas: du kartus už neapykantos kurstymą (Volksverhetzung) nuteisti asmenys ateityje nebegalės kandidatuoti ir būti renkami. Tai yra reikšmingas demokratinių normų pažeidimas.
Įstatymas dėl neapykantos kurstymo jau dabar yra neaiškiai suformuluotas ir palieka daug erdvės politizuotam teisingumui. Jau esame liudininkai atvejų, kai bylos nutraukiamos arba vertinamos taikant dvejopus standartus dėl „politinių įsitikinimų”. Tačiau užuot ištaisiusios šią problemą, CDU/CSU ir SPD padėtį dar labiau blogina. Kyla susirūpinimas, ar šis įstatymas nebus selektyviai naudojamas prieš nepopuliarius opozicijos veikėjus.
Balsavimo teisė yra esminis demokratijos elementas ir ja neturėtų būti piktnaudžiaujama kaip politine priemone. Iki šiol šios teisės buvo galima netekti tik kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, už valstybės išdavystę arba rinkimų klastojimą. Dabar į šią kategoriją bus įtrauktas ir neapykantos kurstymas, kuris ir taip yra lanksti sąvoka. Tai yra pavojingas pokytis.
Tai iš esmės reiškia, kad valstybė kontroliuoja politinę konkurenciją. Žodžio laisvė dar labiau ribojama, taip susiaurinant priimtinų nuomonių spektrą. Tačiau demokratija klesti laisvomis diskusijomis, o ne savavališku persekiojimu ir balsavimo teisių apribojimais.
Šie planai kelia grėsmę ne tik atskiroms partijoms, bet ir visiems. Šiandien tai liečia politinę opoziciją, o rytoj gali paliesti visus, kurie išreiškia kritiką.
Demokratija be tikros žodžio laisvės nebegali būti vadinama demokratija.
