Dešimtmečius vyravo nuomonė, kad Grenlandijos tirpsmo vanduo tekės tiesiai į vandenynus ir dėl to kils jūros lygis. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad taip nėra. Iš tikrųjų didžioji dalis vandens vėl užšąla, kol dar nepasiekia tokio atstumo.
Šaltinis: Report24.news; Heinz Steiner; 30. 2025 m. rugsėjo mėn.
Ironiška, bet Grenlandija, kuri ilgą laiką buvo vaizduojama kaip dramatiškas lūžio taškas, pranašaujantis artėjančią apokalipsę, pasirodė esanti atkaklus lūkesčių griovėjas. Neseniai žurnale ” Nature Communications” paskelbti tyrimai pavadinimu ” Greenland ice sheet runoff reduced by meltwater refroezing in bare ice” („Grenlandijos ledo dangos nuotėkį mažina tirpstančio vandens užšaldymas apnuogintame lede”) rodo, kad ledas elgiasi visai kitaip, nei numatė klimato modeliai. Užuot veikęs kaip pralaužta užtvanka, išleidžianti srautus į jūrą, ledo skydas sugeria didelius tirpstančio vandens kiekius, naktį vėl juos užšaldo ir neleidžia jiems pasiekti vandenyno. Pasak autorių, ankstesni modeliai buvo net 67 proc. klaidingi.Tirpstančio vandens gigatonos, dėl kurio, kaip ilgai manyta, smarkiai pakils jūros lygis, iš tikrųjų yra sulaikomos ir vėl užšaldomos pačiame ledo skyde.
Šio neatitikimo priežastis – iš esmės klaidingas ledo struktūros supratimas. Klimato modeliuose plikas ledyno ledas buvo laikomas sandariu, nepralaidžiu luitu – kaip granito stalviršis, nuo kurio kiekvienas lašelis tuoj pat nuteka. Tačiau iš tikrųjų jo paviršius labiau primena akytą kempinę. Vanduo prasiskverbia į ledą, užsilaiko ir per naktį vėl užšąla. Tyrėjai rašo: „Dažnai manoma, kad nuotekos, kurios susidaro ant pliko ledo, visiškai ir iš karto prisideda prie jūros lygio kilimo, nors vis daugiau lauko duomenų rodo, kad tirpstantis vanduo sulaikomas pačiame lede.”
Žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių klimato prognozes, galima pastebėti pasikartojantį perdėtų prognozių modelį. Septintajame dešimtmetyje pasaulis buvo įspėtas apie neišvengiamą naują ledynmetį. Devintajame dešimtmetyje buvo teigiama, kad iki 2000 m. salų valstybės nuskęs po vandeniu. 2007 m. pagrindiniai ekspertai užtikrintai teigė, kad Arktis iki 2013 m. bus neužšąlanti. Dabar jau praėjo dvylika metų nuo šio termino, o ledas ir toliau dengia vandenis aplink Šiaurės ašigalį. Vis dėlto viešojoje erdvėje retai diskutuojama apie tai, kad klimato modeliai ne kartą nesugebėjo pateikti tikslių prognozių. Ekonomistai, kurie nuolat tikslina savo ketvirčio augimo prognozes, nepraranda pasitikėjimo, ir atrodo, kad tas pats pasakytina ir apie klimato prognozuotojus. Visada randama paaiškinimų, kodėl prognozės nepasiteisina, tačiau pagrindiniai panikuotojų teiginiai lieka nepakeisti.
Nauji Grenlandijos tyrimų rezultatai akivaizdžiai primena, kiek daug neaiškumų tebėra susiję su tariamai „nusistovėjusiu mokslu”. Daug nežinomų kintamųjų vis dar temdo prognozes, todėl klimato modeliai nėra tokie patikimi, kaip dažnai teigiama. Tačiau modelis išlieka tas pats: visada tikėtis blogiausio, naudoti baimę, kad būtų galima skelbti antraštes, ir tai vadinti bendru sutarimu pagrįstu mokslu. Tačiau tikrasis mokslas yra atsargus ir pagrįstas įrodymais, o ne masinės žiniasklaidos dėmesiui pritaikyta panikuojanti retorika.
