Beveik 100 proc. spartesnio jūros lygio kilimo, kuris yra gerokai mažesnis, nei numatė TKKG, lemia ne klimato kaita ar žmogaus išmetami teršalai, o vietiniai reiškiniai, rodo naujas didelės apimties mokslinis tyrimas. IPCC nuolat pervertindavo savo klimato kaitos prielaidas dėl jūros lygio.
Atlikus išsamią pasaulinę jūros lygio pokyčių analizę paaiškėjo, kad dabartinėse TKKK prognozėse nuolat pervertinami faktiniai jūros lygio kilimo tempai, stebimi potvynių ir atoslūgių matavimo stotyse visame pasaulyje. Žurnale „Journal of Marine Science and Engineering” paskelbtame tyrime ” A Global Perspective on Local Sea Level Changes” (” Pasaulinis požiūris į vietinius jūros lygio pokyčius„) palyginti dešimtmečių stebėjimo duomenys su šiuolaikinėmis klimato prognozėmis, siekiant įvertinti jų tikslumą.
Mokslininkai analizavo du pagrindinius pasaulinius duomenų rinkinius: Nuolatinės vidutinio jūros lygio nustatymo tarnybos (PSMSL), kurioje yra 204 reikalavimus atitinkančios vietos, ir Pasaulinės jūros lygio stebėjimo sistemos (GLOSS), kurioje yra 39 vietos, atitinkančios griežtus kriterijus, reikalaujančius ne mažiau kaip 60 metų duomenų ir 80 proc. duomenų prieinamumo. Daugiausia dėmesio skirta stotims, kurių naujausi duomenys buvo gauti bent iki 2015 m.
Stebėjimų duomenys atskleidė nedidelį pasaulinio jūros lygio kilimo tempą. PSMSL stotyse vidutiniškai per metus pakildavo 1,4 mm, mediana – 1,5 mm, o GLOSS stotyse buvo užfiksuoti šiek tiek didesni rodikliai: vidutiniškai 1,7 mm per metus, mediana – 1,9 mm per metus. Daugumoje vietovių temperatūros padidėjimas buvo mažesnis nei 5 mm per metus.
Atlikus analizę aiškiai išryškėjo regioniniai dėsningumai. Kai kuriose vietovėse, ypač aplink Baltijos jūrą ir Kanados vakarinėje pakrantėje, jūros lygis iš tikrųjų sumažėjo. Priešingai, dideli, iki 10 mm per metus siekiantys tempai užfiksuoti tam tikrose Ramiojo vandenyno vietose, palei JAV įlankos pakrantę, Indijos vakarinėje pakrantėje, Japonijoje, Tailande ir Australijoje. Pažymėtina, kad dideli ir maži rodikliai dažnai buvo arti vienas kito, o tai rodo stiprią vietinę įtaką.
Statistinė analizė dėl jūros lygio kilimo spartėjimo parodė, kad tik 13 % PSMSL vietų ir 23 % GLOSS vietų pastebėtas didelis jūros lygio kilimo spartėjimas, t. y. gerokai mažiau, nei galima būtų prognozuoti pagal klimato prognozes.
Svarbiausia išvada susijusi su sistemingu TKKK prognozių pervertinimu. Daugumoje vietovių TKKK prognozių rodikliai buvo didesni už stebėtus rodiklius. Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantėje buvo pastebėti didžiausi neatitikimai – pervertinimas siekė 4-5 mm per metus. Šiaurės jūros ir Baltijos jūros regionuose TKKK prognozės pervertintos vidutiniškai 2 mm per metus, o Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės ir Australijos regionuose prognozės sutapo geriau – pervertinimas neviršijo 1 mm per metus.
Tyrėjai nustatė įvairius vietinius veiksnius, paaiškinančius pastebėtus jūros lygio pokyčius. Dėl ledynmečio izostatinio prisitaikymo žemė buvusio ledo skydo vietose pakyla, o aplinkinėse vietovėse nusileidžia, todėl jūros lygis aplink Baltijos regioną mažėja. Tektoninis aktyvumas aiškiai pasireiškė Japonijoje, įskaitant dramatiškus pokyčius po 2011 m. Tohoku žemės drebėjimo, kai vienoje stotyje vandens lygis nukrito daugiau kaip 80 cm. Dėl minkšto dirvožemio, požeminio vandens gavybos ir nuosėdų susidarymo nusėdimas paveikė daugelį pakrančių teritorijų.
Atliekant tyrimą taikyta griežta metodika, jūros lygio pokyčiams apskaičiuoti naudota potvynių ir atoslūgių analizė, o ne paprastos aritmetinės priemonės, taip pat atsižvelgta į daugiamečius 8,85 ir 18,61 metų trukmės potvynių ir atoslūgių ciklus. Atliekant statistinius tyrimus buvo atlikti F testai su Bonferoni korekcija, kad būtų atsižvelgta į daugkartinius palyginimus visame pasauliniame duomenų rinkinyje.
Šie rezultatai kelia svarbių klausimų dėl dabartinių jūros lygio prognozių, naudojamų pakrančių planavimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, patikimumo. Sistemingas pervertinimas daugumoje pasaulio vietų rodo, kad TKKK prognozes gali tekti iš naujo kalibruoti remiantis realiai stebėtomis tendencijomis. Tyrimas rodo, kad ilgalaikiai stebėjimo duomenys yra labai svarbūs tvirtinant ir tobulinant klimato modelius, naudojamus būsimiems planavimo ir politiniams sprendimams priimti.
