Visiška CO₂ isterijos beprotybė, kuria siekiama tik perskirstyti visuomenės turtą, pasiekė naujas aukštumas. Atrodo, kad globalistai išleido naujas direktyvas – dabar mūsų miškai vadinami klimato piktadariais, kurie neva išmeta daugiau CO₂ nei sugeria. Ši nuostata ne tik labai klaidinga ir neteisinga, bet ir primena Billo Gateso planus iškirsti ir palaidoti miškus, kad jie nebegamintų CO₂. Jis piešia niūrų distopinį visiško sunaikinimo paveikslą, o pagrindinė žiniasklaida prisideda prie šio pasakojimo skleidimo.
2025 m. gegužės 12 d. geriausiu laiku Austrijos ORF laidoje „Zeit im Bild 1” pristatė savo indėlį į tarptautinę kampaniją prieš pasaulio miškus. Pasak reportažo, globalistai milijardieriai, įskaitant Billą Gatesą, paskelbė, kad miškai kenkia klimatui ir prisideda prie CO₂ išmetimo, sukurdami daugiau CO₂, nei suriša. Todėl Bilas Geitsas, kaip pranešama, rengia projektus, kuriais siekiama iškirsti ištisus miškus ir palaidoti medieną po žeme, neleidžiant jai grąžinti CO₂ į atmosferą. (Žr.: Bilas Geitsas nori iškirsti ir palaidoti miškus.) ORF pranešime pažodžiui teigiama:
„Austrijos miškai, kaip žinome, iki šiol pasauliui darė tik teigiamą poveikį – vėsino, teikė pavėsį, natūraliai atsinaujino ir sulaikė CO₂, tačiau dabar tai keičiasi. Klimato dulkių siurblys, filtruojantis iš oro kenksmingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, dėl visuotinio atšilimo nebeveikia taip, kaip anksčiau. Dabar CO₂ netgi išsiskiria į aplinką. Prieš dvidešimt metų Austrijos medžiai pašalindavo beveik 15 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tai turėjo teigiamą poveikį. 2018 m. pirmą kartą iš mūsų miškų išsiskyrė daugiau CO₂, nei galėjo būti absorbuota, o 2023 m. šis poveikis buvo ypač dramatiškas. Iš viso išsiskyrė daugiau kaip 5 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, t. y. maždaug ketvirtadalis to, kas kasmet susidaro dėl eismo.”
ORF ataskaitoje teigiama, kad tai susiję su karščiu, mažesniu vandens kiekiu ir žievėgraužių maru. Tačiau joje nepaminėta, kad žievėgraužių problema iš esmės kilo dėl klaidingos miškininkystės praktikos – dėl godumo buvo sodinamos nevietinės, greitai augančios spygliuočių monokultūros. Sveikuose mišriuose miškuose žievėgraužių problemų nėra. Tai, kad ši kampanija yra platesnio masto, įrodo „YouTube” archyvuotas Vokietijos ZDF 2024 m. reportažas, kuriame apie Vokietijos miškus teigiama tas pats: jie išskiria daugiau CO₂ nei sugeria. (Žr. nuorodą: ZDF: Vokietijos miškai – CO₂ teršėjai?)
Visa ši beprotybė grindžiama klaidingomis prielaidomis, nežinojimu ir sąmoningu melu. CO₂ yra mūsų planetos gyvybės pagrindas. Be CO₂ nebūtų augalų, taigi ir gyvūnų, gyvybės. Žemėje buvo daug epochų, kai CO₂ koncentracija buvo daug didesnė nei šiandien. Per pastaruosius 100-200 metų CO₂ koncentracija atmosferoje siekė vos 400 ppm. Klimato aktyvistai, remdamiesi ant Havajuose esančio aktyvaus ugnikalnio esančios stoties matavimais, teigia, kad CO₂ koncentracija smarkiai didėja.
1 analizės dalis: istorinė CO₂ dalis Žemės atmosferoje
Manoma, kad iki pirmosios gyvybės atsiradimo Žemėje atmosferos CO₂ kiekis buvo 100 000 ppm ar daugiau, daugiausia dėl vulkaninės veiklos ir fotosintezės nebuvimo. Vulkanizmas tęsiasi ir šiandien, tačiau klimato modeliuose retai pripažįstama, kad pati Žemė išskiria didžiulius CO₂ kiekius, daugiausia iš povandeninių ugnikalnių. (Taip pat žr: 19 000 „naujų” ugnikalnių, tačiau klimato lobistai ignoruoja didžiulį išsiveržimų metu išsiskiriantį CO₂).
Fotosintezės nebuvimas ankstyvojoje Žemės istorijoje rodo, kad tik atsiradus augalinei gyvybei CO₂ pradėjo transformuotis, o tai paneigia bet kokią dabartinę teoriją, kad miškai galėjo prisidėti prie didesnio CO₂ kiekio susidarymo. Priešingai, visa biomasė suriša CO₂ ir paverčia jį augaline medžiaga.
Apskaičiuota, kad laikotarpiu, kai atsirado pirmosios paprastos gyvybės formos (prieš 4,0-2,5 mlrd. metų), CO₂ kiekis siekė 50 000-10 000 ppm. Šiuo laikotarpiu išsivystė fotosintezė, kurios metu šviesa ir CO₂ virto deguonimi. Dėl to įvyko „didysis oksidacijos įvykis”, praturtinęs atmosferą deguonimi.
Planeta tapo žalia. Prieš 2,5-0,54 mlrd. metų deguonies kiekis padidėjo, o CO₂ sumažėjo iki maždaug 10 000-1000 ppm. Šiuo laikotarpiu įvyko ledynmečiai, tariamai dėl cheminio CO₂ skilimo, o tai prieštarauja šiandieniniams teiginiams, nes dėl uolienų atmosferos poveikio sumažėjo CO₂ ir prasidėjo ledynmečiai.
Maždaug prieš 540 milijonų metų suklestėjo gyvybė. Kambro sprogimo metu CO₂ kiekis siekė nuo 4 000 iki 1 000 ppm. Permo-Triaso laikotarpiais (prieš 300-200 mln. metų) jo lygis buvo apie 3000 ppm, o kreidos laikotarpiu – 1000-2000 ppm. Siekiant pagrįsti klimato paniką, teigiama, kad per pastaruosius 2,6 mln. metų (kvarteras) CO₂ kiekis buvo tik 180-300 ppm, todėl galima panikuoti dėl šiandieninio 400 ppm lygio. Teigiama, kad 300 ppm rodiklis buvo pasiektas šiltaisiais laikotarpiais.
Tačiau šie matavimai pagrįsti labai abejotinais tyrimais. Teiginys, kad žinome CO₂ koncentraciją atmosferoje per pastaruosius 2,6 mln. metų, grindžiamas oro burbuliukais ledo šerdyse. Tačiau laikui bėgant visos medžiagos difunduoja pro konteinerių sieneles, net jei jie atrodo sandarūs. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė difuzija vyksta. Teigiama, kad ledo šerdžių atveju per 2 600 000 metų difuzijos nebuvo, todėl įkalintas oras neva puikiai atspindi praeities atmosferą.
Atliekant alternatyvias analizes, pavyzdžiui, iškastinių lapų stomatų ir boro izotopų tyrimus jūros nuosėdose, nustatyta didesnė CO₂ koncentracija nei ledo branduoliuose. Šiais metodais nustatytos 260-330 ppm vertės, kurių neapibrėžtumas +/- 30-50 ppm, t. y. apatinė riba yra 210, o viršutinė – 380, t. y. artima dabartiniam lygiui.
Analizė 2 dalis: kaip veikia fotosintezė
Kuo daugiau CO₂ yra atmosferoje, tuo daugiau biomasės auga. Tai gerai užfiksuota palydovų duomenimis. (Taip pat žr: Kitas tyrimas rodo, kad dėl padidėjusio CO₂ kiekio augalai daugiau transpiruoja ir apželdina pasaulį). Iš tikrųjų nereikia jokių palydovų – užtenka sveiko proto ir galbūt žalio nykščio. Kiekvienas sodininkas, turintis šiltnamį, žino, kaip smarkiai padidėja derlius, kai augalams suteikiama daugiau CO₂.
Per milijardus metų mūsų pasaulis prisitaikė prie atmosferos sąlygų, o augalai išmoko efektyviai panaudoti visą turimą CO₂. Fotosintezė yra biocheminis procesas, kurio metu augalai, dumbliai ir tam tikros bakterijos šviesos energiją paverčia chemine energija, naudodamos iš oro gaunamą CO₂ ir iš dirvožemio gaunamą vandenį gliukozei ir deguoniui gaminti.
CO₂ ne tik paverčiamas deguonimi; jis tiesiogiai naudojamas augalams augti kaip anglies šaltinis, iš kurio gaminami cukrūs ir kitos organinės molekulės. Fotosintezės metu fiksuota anglis sudaro visų augalų struktūrų – nuo lapų iki šaknų – pagrindą.
3 analizės dalis: CO₂ nėra atsakingas už visuotinį atšilimą ir tikrai ne už laipsnišką poveikį
Alternatyvūs naujienų portalai paskelbė daug straipsnių šia tema, konsultuodamiesi su akademiniais ekspertais. Rezultatas – daugybė tekstų, kurie nesutampa su pagrindiniu žiniasklaidos naratyvu, kuriame, kaip ir COVID-19 atveju, niekada nepateikiama kitokia nuomonė. Vietoj to teigiama, kad egzistuoja „nusistovėjęs mokslinis konsensusas”. Šis teiginys pats savaime prieštarauja mokslinei praktikai. Net jei visi mokslininkai sutaria ir vienas gali įrodyti, kad faktai yra kitokie, tas asmuo yra teisus, o kiti klysta. Mokslas yra ne demokratinis procesas, o nuolatinis tiesos ieškojimas.
Pavyzdžiui:
Staigmena – Žemę šildo Saulė, o ne CO₂
Tyrimas: Daugiau CO₂ ir aukštesnė temperatūra būtų naudingi žemės ūkiui
Klimato kaita atsieta nuo CO₂? Naujas tyrimas kelia abejonių dėl klimato aktyvistų prielaidų
Geologinė tiesa: gyvename itin skurdžiame CO₂ amžiuje
„Visuotinis ekologiškumas”: Dar vienas tyrimas rodo teigiamą CO₂ poveikį
Atskleista dešimtmečius trukusi apgaulė dėl CO₂
Daugiau tyrimų rodo: Daugiau CO₂ nesukelia aukštesnės temperatūros, nuorodos pateikiamos toliau:
Klimato kaita 1985-1999 m: Debesų sąveika, nustatyta pagal palydovinius matavimus
1979: Klausimai dėl galimos antropogeninioCO2 įtakos atmosferos temperatūrai
1981: Vandenyno ir atmosferos sąveikos vaidmuo sprendžiantCO2 klimato problemą
Profesorius Murry L. Salby: Atmosferos ir klimato fizikos
Išvados: Nuotykių kupini „modelio skaičiavimai”
Vokietijos ir Austrijos visuomeninių transliuotojų teiginiai yra drąsūs. Jie grindžiami ne moksliniais matavimais, o prielaidomis, iš kurių kai kurios yra visiškai klaidingos. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais nebuvo didelės sausros. O jei ir būtų buvusi, per pastaruosius šimtus tūkstančių metų visada buvo karščio ir šalčio, lietaus ir sausros laikotarpių. Planetos biomasė išliko ir prisitaikė.
2022 m. Vokietijoje miškai užims 32,3 proc. žemės ploto. Teiginiai ir modeliai rodo, kad iš maždaug 100 mlrd. medžių, kurių kamieno skersmuo didesnis nei 20 cm, keturi penktadaliai yra „sergantys”. Ar šis teiginys pasitvirtina, turėtumėte įvertinti patys reguliariai vaikščiodami gamtoje. Tiesa, kaip minėta pradžioje, kad istorinė spygliuočių monokultūrų klaida nėra tvari. Šiandien 21,8 proc. Vokietijos miškų sudaro pušynai ir 20,9 proc. eglynai. Taigi teiginys, kad „keturi penktadaliai medžių serga”, yra abejotinas.
Įdomu bus pamatyti, ar ateityje kairiųjų aktyvistai grandinėmis prirakins save prie medžių, kad apsaugotų juos nuo iškirtimo, ar jie patys reikalaus iškirsti miškus, nes girdėjo tai per televiziją ir privalo laikytis tos nuomonės be savarankiško mąstymo.
Per pastaruosius dvidešimt metų palydovai nustatė, kad biomasės, ypač Europoje ir Kinijoje, gerokai padaugėjo. Ateityje biomasę stebės ir pokyčius fiksuos kitas palydovas. 2025 m. balandžio 29 d. Europos kosmoso agentūra (EKA) paleido palydovą „Biomass”, kuris sukurs pirmuosius pasaulinius didelės skiriamosios gebos 3D miškų biomasės žemėlapius. Čia taip pat reikia atsargiai girdėti žodžius „nuo tada, kai prasidėjo įrašai”, nes jie prasidės tik 2025 m.
Galiausiai citata iš ORF „Zeit im Bild” reportažo:
„Mūsų šalies miškai dabar gali sugerti mažiau klimatui kenkiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir vis dažniau tampa CO₂ teršėjais arba CO₂ šaltiniais. Tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys ir laikraščio „Der Standard” atliktas tyrimas. Dr. Peteris Weissas, Aplinkos agentūros miškų ekspertas: „Klimato tyrimuose tikimasi ekstremalių reiškinių padažnėjimo, o tai nebus gerai miškui. Taigi ir toliau turime tikėtis, kad bus metų, kai miškas bus grynasis šaltinis”. Svarbu pritaikyti mūsų miškus prie klimato kaitos, pavyzdžiui, sodinti tvirtesnes medžių rūšis, kurios gali atlaikyti karštį ir sausrą.”
Stebina, kaip kairiųjų pažiūrų žiniasklaida įsitikinusi, kad miškai, taigi ir šalies biomasė, išskiria daugiau CO₂ nei sugeria. Tai, kad šie pranešimai gaunami iš įvairių šalių, kelia įtarimų ir rodo, kad tai koordinuota kampanija. Kitas logiškas žingsnis būtų sekti Billo Gateso rekomendacija ir iškirsti miškus, o kamienus palaidoti giliai po žeme. Kiekvienas vaikas intuityviai supranta, kad tai beprotybė, tačiau visuomeniniai transliuotojai į tai žiūri kitaip. Tarnauti dideliam kapitalui šiems „žurnalistams”, matyt, patraukliau nei patiems atlikti tyrimą ir ieškoti tiesos.
