Vis dar nėra oficialiai pripažinto sutarimo dėl COVID-19 viruso kilmės, dėl kurio įvyko pasaulinis uždarymas. Praėjus ketveriems metams po pirmojo protrūkio Vuchane, Kinijoje, nenustatytas joks galutinis gyvulinis šaltinis. Iš pradžių mintis, kad COVID-19 galėjo kilti iš laboratorijos, buvo atmesta kaip sąmokslo teorija, tačiau ši perspektyva įgauna vis daugiau įtakos, įskaitant įvairias JAV vyriausybines agentūras ir politinius veikėjus, ir dabar ji vis dažniau laikoma patikima. Šis pokytis kelia esminių klausimų, kodėl mokslininkai taip greitai atmetė patikimą pandemijos kilmės paaiškinimą. Ar jie turėjo informacijos, kurios nusprendė neatskleisti?
Laboratorijos nutekėjimo įrodymai
Matt Ridley, mokslo rašytojas ir knygos„Virusas: COVID-19 kilmės paieškos„, aptaria įtikinamus įrodymus, pagrindžiančius laboratorinio nutekėjimo teoriją, ir tai, kaip buvo bandoma juos užgniaužti. Vienas iš svarbiausių įrodymų yra projekto „Defuse” pasiūlymas, kuris viešai pasirodė 2021 m. rugsėjį. Šiame pasiūlyme, kurį sukūrė ” EcoHealth Alliance”, bendradarbiaudama su Vuhano virusologijos institutu (WIV), buvo išdėstyti eksperimentų su šikšnosparnių kilmės sarbecovirusais planai. Pažymėtina, kad vieno eksperimento metu buvo siekiama į virusą įterpti konkrečią genetinę seką – seką, kuri vėliau atsirado SARS-CoV-2. Ridley pabrėžia, kad mokslininkai parodė aiškų planą įterpti šią seką į SARS-CoV viruso smaigalio geno S1/S2 jungtį būtent tuo metu ir toje vietoje, kur prasidėjo pandemija. Ši detalė yra labai svarbi, nes ji rodo, kad mokslininkai ne tik tyrinėjo šiuos virusus, bet ir manipuliavo jais tokiais būdais, kurie galėjo sukelti nenumatytų pasekmių. Be to, tyrimą ketinta atlikti antruoju biologinės saugos lygiu (BSL-2), kuris yra gerokai ir pavojingai mažiau saugus, nei paprastai reikalaujama tokiems eksperimentams. Tai kelia nerimą dėl saugos protokolų, kurių laikomasi atliekant tokius didelės rizikos mokslinius tyrimus.
Kitas argumentas už laboratorinį nuotėkį yra geografinė anomalija. Pandemija prasidėjo Vuchane, kuris yra toli nuo natūralaus viruso židinio. Be to, visi devyni artimiausi SARS-CoV-2 viruso giminaičiai pandemijos pradžioje buvo laikomi tos pačios Vuchano laboratorijos šaldikliuose. Toje laboratorijoje, kurioje buvo atliekami išsamiausi SARS tipo virusų tyrimai pasaulyje.
Mokslinis sąžiningumas ir viešasis diskursas
Tai, kad žymūs mokslininkai viešai neigia laboratorijos informacijos nutekėjimo tikimybę, nors privačiai pripažįsta, kad ji yra tikėtina, kelia ypatingą nerimą, o mokslinis nesąžiningumas kelia klausimų dėl mokslo sąžiningumo apskritai. Ridley nurodo, kad šis neatitikimas išryškėjo, kai JAV Kongresas pareikalavo iš įtakingo straipsnio„Proksimalinė SARS-CoV-2 kilmė”, kuriame buvo atmesta laboratorinio nutekėjimo teorija, autorių dokumentų. Anthony Fauci ir kiti autoriai užsakė parašyti straipsnį, kuris iš pradžių turėjo būti subalansuotas, bet galiausiai, iš anksto patikinus autorius, buvo padaryta išvada, kad nutekėjimas iš laboratorijos mažai tikėtinas. Tačiau iš vidinių pranešimų paaiškėjo, kad daugelis autorių manė priešingai, o vienas iš jų pavadino tai „velniškai tikėtina”. Ridley nurodo, kad tai, jog šie mokslininkai privačiai dalinosi savo nuogąstavimais dėl viruso kilmės, nors viešai tvirtino, kad juo nebuvo manipuliuojama laboratorijoje, yra mokslinis nusižengimas ir verčia abejoti ne tik jų moksliniu sąžiningumu, bet ir tuo, ar politiniai motyvai turėjo įtakos jų viešiems pareiškimams. Jis taip pat teigia, kad būtent tokie veiksmai pakerta pasitikėjimą mokslo institucijomis, ir ragina prisiimti atsakomybę.
Ekonominė ir politinė įtaka moksliniam diskursui
Politiniai veiksniai taip pat gali būti svarbūs slopinant diskusijas apie laboratorijos nutekėjimo teoriją. Ridley taip pat pažymi, kad Vakarų akademinė bendruomenė tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos finansavimo ir bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, daugelis Vakarų universitetų yra labai priklausomi nuo kinų kviestinių studentų, o moksliniai žurnalai uždirba didžiulius pinigus iš kiniškų publikacijų mokesčių. Ši priklausomybė lemia Vakarų mokslininkų ir institucijų savicenzūrą kritikuojant Kiniją, o kai kurie mokslininkai išreiškė susirūpinimą, kad tiesos apie COVID-19 kilmę atskleidimas iš tiesų gali pakenkti tarptautiniams santykiams. Nenoras spręsti šį labai problemišką klausimą kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pandemija nusinešė daugybę gyvybių – visame pasaulyje žuvo apie 28 mln. žmonių.
Atvirų diskusijų poreikis
Nepaisant didėjančio visuomenės susidomėjimo laboratorinių nuotėkių teorijos tyrimais, daugelis mokslo institucijų vengia apie tai kalbėti. Ridley pasakoja apie savo patirtį, kai bandė organizuoti diskusijas šia tema, tačiau susidūrė su prestižinių mokslo organizacijų pasipriešinimu. Tokia tyla rodo nenorą kalbėti apie nepatogią tiesą. Neseniai vykusiuose debatuose, kuriuose jis dalyvavo, po to, kai jis pateikė savo argumentus, visuomenės nuomonė smarkiai pasikeitė laboratorinio nutekėjimo teorijos naudai, taip išryškindamas mokslinio sutarimo ir visuomenės įsitikinimų neatitikimą.
Išvada
Šiuo metu vykdomas COVID-19 kilmės tyrimas yra labai svarbus ne tik siekiant suprasti šią pandemiją, bet ir užkirsti kelią būsimiems protrūkiams. Daugėjant įrodymų, patvirtinančių laboratorijos nutekėjimo galimybę, būtina, kad mokslininkai ir institucijos pirmenybę teiktų skaidrumui ir atskaitomybei, o ne politiniams sumetimams. Rizika per didelė, kad būtų galima ignoruoti galimą netinkamą elgesį arba vengti nepatogių diskusijų apie tai, kaip galėjo įvykti toks katastrofiškas įvykis. Jei COVID-19 iš tiesų atsirado dėl laboratorijos nuotėkio, tai būtų didžiausia mokslinė avarija istorijoje, turinti daug didesnių padarinių ir toli siekiančių pasekmių nei bet kuri pramonės katastrofa.
Kitas nerimą keliantis aspektas – 2019 m. įvykęs pandemijos simuliacijos renginys Nr. 201, kurį kartu su CŽV direktoriaus pavaduotoja Avril Haines surengė Billas Gatesas. Neseniai duotame interviu Robertas Kenedis jaunesnysis klausė: „Ką manote apie tai? „Ką CŽV veikia visuomenės sveikatos forume? Jie neužsiima visuomenės sveikata. Jie užsiima valstybiniais perversmais.” Jo komentaras leidžia manyti, kad simuliacija galėjo turėti ir kitų motyvų, ne tik pasiruošimą galimai pandemijai. Labai glaudus filantropijos, nacionalinio saugumo ir visuomenės sveikatos ryšys nusipelno daug atidesnio nagrinėjimo.
Apskritai, būtina visiškai uždrausti bet kokius funkcinius tyrimus, nustatyti daug griežtesnius laboratorijų, kuriose dirbama su pavojingais patogenais, saugos protokolus, užtikrinti mokslo visuomenės skaidrumą ir sąžiningumą bei diskutuoti apie tai, kaip suderinti pasaulinę sveikatą, nacionalinį saugumą ir mokslinius tyrimus. Mokslo visuomenės ir mūsų politikų laukia labai ilgas kelias, kurį jie turi nueiti, kad bent pradėtų atkurti pasitikėjimą.
Pasiklausykite Matto Ridley interviu su žurnalu ” Spiked” arba skaitykite jo straipsnius jų tinklalapyje čia arba čia:
