2025 m. rugpjūčio 15 d. pagal Informacijos laisvės įstatymą pateikiau prašymą Friedricho Loefflerio institutui (FLI), nacionalinei etaloninei gyvūnų ligų laboratorijai. Mano prašymas buvo konkretus: prašiau pateikti visą vadinamosios neigiamos kontrolės – tyrimų su sveikų gyvūnų mėginiais, kuriais užtikrinama, kad laboratoriniai tyrimai būtų atliekami patikimai ir teisingai – dokumentaciją. Tokia kontrolė yra virusologinių tyrimų metodologinis standartas ir pagrindinė mokslinio kokybės užtikrinimo dalis.
2025 m. rugsėjo 5 d. FLI patvirtino, kad gavo mano paraišką, ir nurodė tarptautinius Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) standartus ir paskelbtus metodinius vadovus. Jie skirti laboratoriniams procesams standartizuoti ir yra viešai prieinami pagal TierGesG 27 straipsnio 5 dalį. Institutas taip pat pabrėžė, kad yra akredituotas kaip nacionalinė etaloninė laboratorija ir kad naudojami metodai yra reguliariai peržiūrimi – be kita ko, pagal ISO standartą DIN EN ISO/IEC 17025:2018. Taip užtikrinama, kad naudojamos laboratorinės procedūros yra patikimos ir atitinka naujausias technologijas.
Nepaisant to, FLI atsisakė išduoti visus dokumentus. Tai buvo grindžiama saugumo sumetimais pagal ES dvigubos paskirties reglamentą (Reglamentas (ES) 2021/821), kuriame nustatyta, kad tam tikros medžiagos, technologijos ir informacija, kurios gali būti netinkamai panaudotos masinio naikinimo ginklams gaminti arba terorizmo tikslais, turi būti specialiai saugomos. Instituto nuomone, informacija apie tyrimus, susijusius su snukio ir nagų liga, pasiutlige ar afrikiniu kiaulių maru, dėl šių reglamentų gali kelti pavojų visuomenės saugumui.
Tai, kad federalinė etaloninė laboratorija, tokia kaip FLI, remiasi saugos teisės aktais, norėdama nuslėpti net šią pagrindinę metodinę informaciją, moksliniu požiūriu nėra suprantama. Veikiau susidaro įspūdis, kad sąmoningai ribojamas skaidrumas, o moksliniai standartai pajungiami formaliems teisiniams argumentams.
Moksliniu požiūriu toks bendras skirstymas į kategorijas yra problemiškas. Neigiamos kontrolės priemonėse nėra nei užkrečiamų virusų, nei slaptų ekspertinių žinių – jomis tik patvirtinama, kad metodai veikia teisingai. Jos yra būtinos siekiant atsekti mokslinių tyrimų rezultatus. Be šios informacijos negalima patikrinti eksperimentų kokybės, o tai yra pagrindinis geros mokslinės praktikos principas, kuris aiškiai pabrėžiamas Vokietijos mokslinių tyrimų fondo gairėse.
Todėl mano rūpestis yra aiškus: kalbama ne apie neskelbtinos ar su saugumu susijusios informacijos skelbimą, o apie pagrindinių metodologinių tyrimų skaidrumą. Net ir dalinis atskleidimas, pavyzdžiui, anonimine ar apibendrinta forma, atitiktų mokslinius reikalavimus ir nekeltų pavojaus saugumui.
Ši byla rodo esminę įtampą: viena vertus, visuomenė teisėtai suinteresuota moksliniu atsekamumu ir skaidrumu, kita vertus, saugumo sumetimais neskelbiama slapta laboratorinė informacija. Pritariu tam, kad tokios institucijos kaip FLI atliktų diferencijuotą vertinimą, kuris leistų metodinius standartus padaryti suprantamus, nerizikuojant saugumu. Taip būtų galima sustiprinti pasitikėjimą valstybiniais moksliniais tyrimais ir jų rezultatais – tai būtų naudinga ir mokslui, ir visuomenei.
Pateikiamas visas susirašinėjimas el. paštu.
Daugiau informacijos šia ir kitomis temomis rasite mokslo platformoje NEXT LEVEL – Wissen neu gedacht.
