Ryšiai ir mechanizmai, kuriais „Covid” mRNA injekcijos gali sukelti vėžį, žinomi bent nuo 2022 m. Nepaisant to, genetiškai modifikuoti mRNA produktai ir toliau reklamuojami, kuriami nauji, o Europos Komisija toliau juos perka.
Šaltinis: Dr. Peter F. Mayer, TKP.at, 2025 m. balandžio 27 d.
2022 m. birželio 22 d. Tanaka ir kt. paskelbė pirmąjį tyrimą, kuriame ne tik nustatytas ryšys tarp Covid injekcijų ir vėžio, bet ir išaiškinti mechanizmai – taip įrodytas priežastinis ryšys ir pateiktas gydymo metodas. Pavadinimas tai aiškiai nurodė: „Huaier poveikis funkcinei kompensacijai su destruktyvia ribosominės RNR struktūra po Anti-SARS-CoV-2 mRNA vakcinacijos”. Tyrime teigiama, kad vakcinacija sunaikina ribosominę RNR, tačiau gydymą galima pasiekti naudojant Huaier grybus. Ribosomose gaminami gyvybei būtini fermentai.
Naujame svarbiame Japonijos mokslininkų tyrime dar kartą įrodyta, kad „Covid” mRNA „vakcinos” pagreitina vėžio progresavimą ir agresyvumą, o pacientų išgyvenamumo laikas smarkiai sutrumpėja. Tyrimas patvirtina, kad mRNA injekcijos sukelia „turbo vėžį” – reiškinį, kurį sveikatos priežiūros institucijos, pagrindinė žiniasklaida ir nepatikimi „faktų tikrintojai” ilgą laiką atmetė kaip „sąmokslo teoriją” arba „dezinformaciją”. Mokslininkai tyrė Japonijos ligoninėse vėžiu sergančių pacientų gydymo rezultatus, lygindami neskiepytus pacientus su tais, kuriems buvo suleista „Covid” vakcina.
Tyrimo metu nustatyta, kad skiepytų pacientų prognozė buvo daug blogesnė, o vėžio progresavimo sunkumas ir sparta didėjo, kai vakcinos dozės buvo kartojamos.
Pastebima, kad tyrėjai pastebėjo, jog kasos vėžiu (PK) sergančių pacientų prognozė labai pablogėjo.
Dr. Makoto Abue ir kt. iš Mijagio vėžio centro Natori mieste atliktas tyrimas „Pakartotinė COVID-19 vakcinacija kaip blogas prognostinis kasos vėžio veiksnys: A Retrospective, Single-Center Cohort Study”, buvo paskelbtas žurnale „PrePrints”.
Čia pateikiama santrauka:
COVID-19 vakcina yra didelė technologinė pažanga ir plačiai naudojama visame pasaulyje. Tačiau jos poveikis vėžio imunitetui, ypač po pakartotinių skiepijimų, tebėra neaiškus. Mokslininkai siekė ištirti ryšį tarp pakartotinių skiepijimų ir kasos vėžio (KV) prognozės. Jie taip pat tyrė IgG4, kuris yra žinomas kaip imunitetą slopinantis veiksnys ir padidėja po pakartotinių skiepijimų, kiekį kraujo serume. Tyrimo metu retrospektyviai išanalizuotas vakcinacijos poveikis 272 pacientų, kuriems PC buvo diagnozuotas jų ligoninėje nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. išgyvenamumui ir išanalizuoti prognoziniai veiksniai, įskaitant IgG4 kiekį 96 pacientams, sergantiems PC.
Imunohistochemija Foxp3 buvo atlikta naviko audiniuose, o IgG4 kiekis serume buvo nustatytas. 2023 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo surinkti 79 pacientų, sergančių gerybinėmis ir piktybinėmis ligomis, įskaitant PC, serumo mėginiai ir fermentinės imunoanalizės metodu nustatytas specifinių IgG4 kiekis.
Rezultatai:
Bendras PC sergančių pacientų išgyvenamumas (OS) sutrumpėjo tiems, kurie buvo paskiepyti tris ar daugiau kartų, o bendras IgG4 kiekis serume didėjo su skiepų skaičiumi. Pažymėtina, kad grupės, kurioje buvo didelis IgG4 kiekis, OS buvo gerokai trumpesnė, o naviko audinyje padaugėjo Foxp3 teigiamų ląstelių.
Pakartotiniai skiepijimai padidino specifinių IgG4 kiekį, o tarp specifinių IgG4 ir bendrojo IgG4 kiekio nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys.
Išvados: Šie rezultatai rodo, kad pakartotiniai skiepijimai yra blogas prognozės veiksnys PC sergantiems pacientams ir rodo, kad pakartotinių skiepijimų sukeltas IgG4 gali būti susijęs su bloga šių pacientų prognoze.
Tyrimo metu buvo vertinami 272 pacientų, kuriems liga diagnozuota 2018-2023 m., klinikiniai rezultatai ir imuniniai žymenys.
Tyrimo metu nustatyta, kad vėžiu sergančių pacientų prognozė blogėjo su kiekviena „vakcinos” doze. Tyrėjai teigia, kad pacientų, gavusių tris ar daugiau mRNA vakcinų dozių, bendras išgyvenamumas buvo gerokai trumpesnis.
Vidutinė išgyvenamumo trukmė tarp gavusiųjų Covid „vakcinas” sutrumpėjo net perpus. Vidutinis išgyvenamumo laikas po kasos vėžio diagnozės nustatymo vakcinuotiems pacientams sutrumpėjo iki 10,3 mėnesio, o neskiepytiems – iki 20,8 mėnesio.
Ankstesni tyrimai parodė, kad „Moderna” ir „BioNTech-Pfizer” mRNA vakcinos sukelia 4 potipio IgG antikūnus. Tai priklauso nuo laiko, praėjusio nuo paskutinės vakcinacijos, ir dozių skaičiaus – kuo daugiau dozių, tuo daugiau IgG4. Žinoma, kad šis 4 potipis slopina imuninę sistemą ir sukelia ligas. Ilgus tokių ligų sąrašus galima lengvai rasti internete, įskaitant LOPL, autoimunines ligas, vėžį ar širdies ir kraujagyslių ligas.
Patvirtinimo tyrimuose pakartotinai buvo skaičiuojamas tik bendras antikūnų skaičius, tačiau nebuvo nustatyta, ar tai buvo neutralizuojantys 1 ir 3 potipiai, ar kenksmingas 4 potipis. Šį tyrimą gali atlikti bet kuri standartinė laboratorija. Jis nebuvo atliktas net ir stiprinamosios dozės preparatams, kurie garantuotai sukuria sveikatai žalingus ir vėžį skatinančius IgG4 tipo antikūnus.
Jau 2023 m. atlikto tyrimo metu nustatyta:
Be to, naujausiais tyrimais nustatyta, kad asmenims, gavusiems dvi ar daugiau mRNA vakcinų injekcijų, buvo nustatytas neįprastai didelis IgG4 kiekis. Taip pat pranešta, kad ŽIV, maliarijos ir kokliušo vakcinos sukelia didesnę nei vidutinę IgG4 sintezę.
Tačiau nauji duomenys rodo, kad IgG4 koncentracijos padidėjimas po pakartotinės mRNA vakcinacijos gali būti ne apsauginis mechanizmas, o greičiau imuninės tolerancijos smailiojo baltymo atžvilgiu mechanizmas. Tai gali paskatinti netrukdomą SARS-CoV-2 infekciją ir dauginimąsi slopinant natūralias antivirusines reakcijas. Padidėjusi IgG4 sintezė dėl pakartotinės mRNA vakcinacijos su didele antigeno koncentracija taip pat gali sukelti autoimunines ligas ir skatinti vėžio augimą bei autoimuninį miokarditą jautriems asmenims.
Naujasis Japonijoje atliktas tyrimas patvirtina ir sustiprina šias išvadas.
Tuo tarpu buvo sukurta metodų, kaip iš organizmo pašalinti spyglių baltymus, sustabdyti IgG4 gamybą ir atkurti ribosomų funkciją. Šie ir vaistinių grybų poveikiai dabar patvirtinti daugeliu tyrimų.
