Vos per tris dienas sprogo trys naftos perdirbimo gamyklos trijose skirtingose ES šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Visose trijose perdirbama rusiška nafta, tiekiama naftotiekiu „Družba”. Įvykiai taip glaudžiai susiję laiko ir struktūros požiūriu, kad įtarimai dėl tikslingo sabotažo yra beveik neišvengiami. Tačiau antraštėse pasigendama tikrojo teroro akto prieš gamtą ir žmones!
Sprogus vidutinio dydžio naftos perdirbimo gamyklai, sudegus naftai, išsiskiriant metanui, padarant žalos tiekimo grandinei ir iš karto išmetant suodžių daleles į stratosferą, išsiskiria vidutiniškai 200 000-500 000 tonų CO₂ ekvivalento. Ekstrapoliuojant trims gamykloms, konservatyviai vertiname, kad per kelias valandas į atmosferą buvo išmesta nuo pusės iki daugiau nei milijono tonų CO₂. Suodžių dalelės, policikliniai angliavandeniliai ir sunkieji metalai į orą patenka ne tik vietoje, bet ir veikia kaip klimato turbokompresoriai, nes sugeria saulės spinduliuotę ir papildomai įkaitina atmosferą.
Kol gyventojams tenka mokėti CO₂ mokesčius ir klimato sertifikatus, geopolitinė realybė per kelias sekundes sudegina ištisas naftos perdirbimo gamyklas. Nė viename aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais, nė vienoje aplinkosaugos konferencijoje nekalbama apie karo išmetamą CO₂ kiekį, nors jis yra keliomis eilėmis didesnis nei milijonų gyventojų išmetamas CO₂ kiekis kartu sudėjus.
Energetikos infrastruktūra tampa fronto linija, o atmosfera – mūšio lauku. Kiekvienas iš šių incidentų blogina pasaulio klimatą, didina politinę įtampą ir kartu veda mus į toksišką ateitį, kurioje karai naikina ne tik šalis, bet ir visos žmonijos pragyvenimo šaltinius.
Grynasis radinys: https://t.me/sunevonews
