Visi, kurie po pandemijos metų neramumų vis dar tikėjo, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) teiks pirmenybę visuomenės gerovei, gali dar kartą nusivilti. Neseniai paskelbtame NHS leidinyje buvo iškeltas pasipiktinimas dėl tariamos pusbrolių ir pusseserių santuokų „naudos” – paprastai tariant, incestinių sąjungų, kurios empiriškai siejamos su dideliu rimtų genetinių sutrikimų skaičiumi.
Šaltinis: Report24.news; Vanessa Renner, 2025 m. rugsėjo 29 d.
Tai, kas kadaise buvo socialiai atmesta, Vakaruose vėl normalizuojasi po politinio korektiškumo ir masinės imigracijos vėliava.
Laikraštis „ Daily Mail” straipsnyje „Ar Jungtinės Karalystės vyriausybė turėtų uždrausti pirmagimių santuokas?” kritiškai įvertino gaires, parengtas pagal NHS England „Genomikos švietimo programą”. Dokumente teigiama, kad pusbrolių ir pusseserių santuokos stiprina šeimos ryšius ir suteikia ekonominių privalumų, taigi incestas iš esmės laikomas socialiai ar kultūriškai vertingu dalyku. Kilus aštriai reakcijai, straipsnis buvo tyliai pašalintas, nors jo archyvinės versijos vis dar prieinamos.
Statistiniai duomenys rodo kraupų vaizdą: didžiuosiuose Didžiosios Britanijos miestuose, pavyzdžiui, Šefilde, Glazge ir Birmingeme, iki 20 proc. vaikų, gydomų dėl įgimtų sutrikimų, yra kilę iš Pakistano, kur paplitusi pusbrolių ir pusseserių santuokų praktika. Tuo tarpu tarp kitų gyventojų šis rodiklis nesiekia 4 proc. Tokios ligos kaip cistinė fibrozė ir pjautuvo formos ląstelių anemija – paprastai retos – šiose bendruomenėse pasireiškia neproporcingai dažnai. Dėl to finansinė našta siekia milijardus, o tai apsunkina ir taip per daug apkrautą sveikatos priežiūros sistemą. Besitęsianti imigracija iš regionų, kuriuose tokia praktika yra tradicinė, dar labiau didina šią problemą.
Tai, kad Jungtinėje Karalystėje taip paplitusios pusbrolių ir pusseserių santuokos, yra dešimtmečius trukusios nekontroliuojamos masinės migracijos iš kultūrų, kuriose tokios sąjungos buvo socialiai primestos, dažnai kaip moterų kontrolės ir klanų struktūrų stiprinimo priemonė, rezultatas. Užuot griežtai pasisakiusi prieš tokią praktiką, NHS sumenkina pavojų. Gairėse teigiama, kad apsigimimų rizika kyla ne tik dėl pusbrolių ir pusseserių santuokų, bet ir dėl tokių veiksnių, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar vėlyvesnis nėštumas – nė vienas iš šių veiksnių nėra teisiškai uždraustas. Iš to išplaukia, kad pusbrolių ir pusseserių santuokos taip pat neturėtų būti uždraustos.
Tačiau tikrosios šio atlaidaus rėmimo aukos yra vaikai, gimę su žlugdančia fizine ir psichine negalia. Šią tikrovę pavadinus „rasistine”, užtikrinama tyla, o uždraudus pusbrolių ir pusseserių santuoką, ji atmetama kaip stigmatizuojanti „kultūrines tradicijas”. Vietoj to NHS siūlo informuotumo didinimo kampanijas ir švietimo programas – iniciatyvas, kurias lengva ignoruoti izoliuotose bendruomenėse.
Dr. Patrickas Nashas, religinės teisės tyrinėtojas, vienareikšmiškai pasmerkė šią poziciją: „Pusbrolių ir pusseserių santuoka yra ne kas kita, kaip incestas, ir turi būti skubiai uždrausta – nėra jokios pusiausvyros tarp kultūrinių preferencijų ir sunkių pasekmių visuomenės sveikatai”. Jis taip pat pabrėžia, kad NHS diskusijose neigiamas ne tik medicininis pavojus, bet ir dokumentais patvirtintas visuomeninis poveikis: smurtas dėl garbės, įsišaknijusi lyčių nelygybė, klanų korupcijos formos ir didėjančios mokesčių mokėtojų išlaidos. Apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai britų jau pasisako už visišką pusbrolių ir pusseserių santuokų uždraudimą ir tik 9 proc. nori, kad jos ir toliau būtų leidžiamos. Klausimas, kuri grupė sudaro tą mažumą, lieka kaboti ore.
