Ar žinojote, kad senosiose ligoninėse buvo įrengtos saulės terasos? Buvo statomi ištisi korpusai, kad pacientai galėtų gulėti saulės šviesoje.
Paskelbta 22/9/2025 SimoneVoss
Ypač tuberkuliozės sanatorijose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje tai buvo daroma neatsitiktinai: buvo žinoma, kad saulės šviesa naikina bakterijas, stiprina imuninę sistemą, gamina vitaminą D ir padeda žmonėms pasveikti. Tokios vietos, kaip Paimio sanatorija Suomijoje, buvo architektūrinės šviesos ir oro svajonės.
Paskui viskas išnyko beveik per naktį.
Kodėl? Žinoma, dėl antibiotikų, bet ne tik dėl jų. Kai tik Rokfelerio medicina įsigalėjo, viskas, kas natūralu, buvo išstumta į užribį. Saulės šviesos nebuvo galima užpatentuoti, iš nemokamo gydymo negalima gauti pelno. Taigi saulės šviesa staiga buvo priskirta prie pavojingų. Staiga imta manyti, kad saulė, užuot gydžiusi ligas, sukelia vėžį… Ligoninėse nebeliko visiškai atveriamų langų, balkonų, gryno oro… tik sandarūs kubai ir dirbtinė šviesa.
Laimei, daugelis iš mūsų vis dar žino, kad saulės šviesa veikia. Šviesos terapija niekada nemirė, ji tik buvo pervadinta, farmaciniu požiūriu susvetimėjo ir dabar yra su kainomis. Dabar Silicio slėnio „biohakingo” sukčiai ją vadina „raudonos šviesos terapija” ir parduoda už tūkstančius. Ta pati saulė, tik kitoje dėžutėje.
Kai kurie gali tuo netikėti, tačiau yra daug istorinių įrašų, rodančių, kad JAV ir Europos ligoninėse kažkada buvo įprasti gultai nuo saulės. Saulės spinduliais buvo sėkmingai gydoma tuberkuliozė, rachitas, odos ligos ir t. t., kol dar nebuvo antibiotikų – iki tol, kol Rokfelerio finansuojama medicina išstūmė viską, ko nebuvo galima paversti pinigais.
Šiandien šiuolaikinės ligoninės – tai tik aukštųjų technologijų kapai: nei oro, nei šviesos, tik vaistai ir mašinos.
Taigi paklauskite savęs: jei prieš 100 metų saulės šviesa gelbėjo gyvybes… kodėl šiandien ji nebenaudojama ir kodėl stengiamės ją slopinti cheminiu būdu?
Nuotrauka viršuje: Viršelis: Berck Sur Mer/Francija
