„Fisher Scientific” yra laboratorinių reikmenų ir biotechnologijų bendrovė, be kita ko, siūlanti antikūnus. Remiantis atitinkama literatūra, antikūnai – tai imuninės sistemos gaminami baltymai, skirti antigenams atpažinti. Remiantis literatūra, antigenai savo ruožtu yra tokios medžiagos kaip „virusai” ar jų baltymai (pastaba: tačiau patogeniniai virusai niekada nebuvo išskirti ir biochemiškai apibūdinti) arba baltymai, kurie susidaro vykstant mūsų medžiagų apykaitos procesams. Kiekvienas antikūnas dabar yra specifinis tam tikram antigenui ir gali surišti antigeną.
„Fisher Scientific” antikūnų pavyzdys – tai antikūnų tipas, skirtas prisijungti prie baltymo, vadinamo FANCF. Toliau pateiktoje laboratorinėje iliustracijoje parodyta, kaip šis „Fisher Scientific” antikūnas jungiasi būtent su baltymu FANCF:
Figūros aprašymas: Paveikslėlyje pavaizduoti keturi pavyzdžiai (žr. virš paveikslėlio, pavyzdžių numeriai: 1,2,3,4). Kiekvieną mėginį sudaro skirtingų baltymų mišinys. Šie skirtingi baltymai buvo atskirti pagal dydį taikant specialų laboratorinį metodą. Dideli baltymai yra virš paveikslėlio, o mažesni baltymai, įskaitant FANCF baltymą, yra toliau.
Raudona rodyklė rodo baltymą FANCF, atpažįstamą pagal juodą liniją, matomą 3 ir 4 mėginiuose. Ši juoda linija susidarė, nes specifinis antikūnas prisitvirtino prie FANCF baltymo. Kaip matyti 1 ir 2 pavyzdžiuose, juodos linijos nėra raudonos rodyklės aukštyje. Tai rodo, kad 1 ir 2 mėginiuose nėra FANCF baltymo. Todėl specifinis antikūnas negalėjo prisijungti.
Dabar paveikslėlyje matote, kad yra daugiau juodų linijų. Tai reiškia, kad specifinis antikūnas prieš FANCF taip pat prisitvirtino prie kitų baltymų, kurie dėl savo dydžio negali būti FANCF baltymai. Taigi šis antikūnas nėra specifinis antikūnas tam tikram antigenui / baltymui, bet prisitvirtina prie kitų baltymų. Prisiimtų baltymų prisijungimui įtakos gali turėti ir nedideli aplinkos kintamųjų pokyčiai. Tokie veiksniai kaip pH, jonų stiprumas ar tam tikrų cheminių medžiagų buvimas gali sukelti nespecifinį antikūnų prisijungimą prie kitų baltymų. Tai reiškia, kad eksperimentinės sąlygos gali turėti didelės įtakos stebimam antikūnų specifiškumui. Paveikslėlyje kai kurie nespecifinio ryšio požymiai gali būti susiję su tuo, kad net nedideli buferinių sąlygų ar temperatūros pokyčiai jau turi įtakos antikūno ir baltymo sąveikai. Tai leidžia daryti aiškią loginę išvadą, kad išvada ar net specifiškumo įrodymas – kaip, pavyzdžiui, su deklaruojamais „spygliuotais baltymais” – yra visiškai neįmanomas. Ypač in vivo organizmą nuolat veikia kintantys aplinkos kintamieji, o tai dar labiau verčia abejoti tokių antigeno ir antikūno reakcijų stabilumu ir atkuriamumu.
Leidiniuose dažnai rodomas ne visas vaizdas, o tik dominanti sritis, taip imituojant specifiškumą.
Išvados: Specifinių antikūnų nėra. Norint atmesti nespecifinę reakciją, kiekvieną specifinį antikūną reikėtų ištirti prieš visus galimus baltymus. Tačiau tai neįmanoma dėl didelio baltymų skaičiaus. Dar viena problema kyla dėl baltymų molekulinės sampratos, nes baltymai nėra standžios struktūros, jie svyruoja, todėl keičia savo konformaciją. Tai viena iš priežasčių, kodėl Roberto Kocho institutas nerekomenduoja nustatyti tymų virusui specifinių IgG antikūnų . Vietoj to reikėtų atlikti vakcinaciją.
Daugiau informacijos šia ir kitomis temomis rasite mokslo platformoje NEXT LEVEL – Wissen neu gedacht.
