Priešingai, nei tikėtasi, kaimyninė Vokietijos šalis dabar grįžta prie grynųjų pinigų. Ateities be grynųjų pinigų vizijos gali tekti dar šiek tiek palaukti.
Švedija, kadaise laikyta pažangiausia šalimi skaitmeninių mokėjimų srityje ir pavyzdžiu Europai, dabar žengia žingsnį atgal prie grynųjų pinigų. Šis poslinkis stebina, turint omenyje, kad Vokietijoje maždaug pusė visų mokėjimų dabar yra skaitmeniniai, o mokėjimai išmaniuoju telefonu populiarėja dėl savo patogumo ir greičio.
Švedijos grįžimo prie grynųjų pinigų priežastis – susirūpinimas dėl saugumo, kurį ypač išryškino Rusijos išpuolis Ukrainoje. Šis įvykis parodė skaitmeninių sistemų pažeidžiamumą kibernetinėms atakoms, dėl kurio elektroniniai mokėjimo būdai gali tapti nenaudingi krizinėse situacijose.
Siekdama atkurti grynųjų pinigų naudojimą, Švedijos vyriausybė namų ūkiams platina skrajutes ir brošiūras, kad gyventojai labiau pripažintų monetas ir banknotus. Šis žingsnis atspindi didėjantį suvokimą, kad svarbu išlaikyti grynuosius pinigus kaip atsparią atsiskaitymo priemonę.
Nors Vokietijoje skaitmeniniai mokėjimai toliau auga – prognozuojama, kad iki 2029 m. rinka pasieks 852,1 mlrd. dolerių, Švedijos sprendimas primena, kad grynieji pinigai tebėra svarbūs užtikrinant finansų sistemos atsparumą ir įtraukumą. Vokietijoje 2023 m. grynieji pinigai vis dar sudarys 51 proc. operacijų, o tai rodo lėtesnį perėjimą prie skaitmeninių mokėjimų, palyginti su ankstesniu sparčiu jų diegimu Švedijoje.
Tokia raida atitinka Deutsche Bundesbank požiūrį į grynųjų pinigų prieinamumo ir priimtinumo išsaugojimo svarbą, išdėstytą naujausiame prognozių tyrime. Tai rodo, kad mokėjimų ateitis gali būti susijusi su subalansuotu požiūriu, kai grynieji pinigai bus išlaikomi kartu su skaitmeninėmis galimybėmis, kad būtų užtikrintas sistemos atsparumas ir vartotojų pasirinkimas.
