28 metų ponia Wipharat Khun-at, durianų parduotuvės Khon Kaene savininkė, ir jos draugas pasakoja apie šį mėnesį internete vykdyto susidorojimo su žmonėmis siaubingą poveikį. Jų sąskaitoje buvo įšaldyta 160 000 batų, o po septynių dienų pinigai vis dar buvo įšaldyti. Tuo tarpu Kla Tham partijos parlamento narys Čonburi mieste įspėja, kad jį užplūdo smulkaus verslo savininkų ir prekybininkų, pasipiktinusių įšaldytomis banko sąskaitomis ir konfiskuotomis lėšomis, skundai. (Šaltinis: Khaosod)
Tailande šiuo metu kyla didžiulė pasitikėjimo skaitmenine bankininkyste problema. Tai, kas iš pradžių buvo įvesta kaip ryžtinga kovos su sukčiavimu internete priemonė, vis dažniau virsta visuomenės pasipiktinimo audra. Vis daugiau piliečių mano, kad jie nesąžiningai nukentėjo ir iš jų buvo atimtas ekonominis pagrindas.
Restoranų, didmeninės ir mažmeninės prekybos asociacijos išreiškė susirūpinimą dėl to, ar siūlyti klientams bankinio pervedimo ar QR mokėjimo galimybes, nes baiminasi, kad jų sąskaitos gali būti įšaldytos, kol valdžios institucijos spręs „mulų” sąskaitų klausimą.
Kovos su sukčiavimu priemonė – su papildoma žala
Vyriausybė suteikė bankams ir valdžios institucijoms įgaliojimus prevenciškai įšaldyti sąskaitas, jei įtariama sukčiavimo veikla. Praktiškai tai reiškia, kad užblokuojama tūkstančiai sąskaitų, dažnai neturint galutinių įrodymų. Smulkiojo verslo savininkai, prekybininkai ir eiliniai darbuotojai staiga netenka galimybės naudotis savo pajamomis. Pavyzdžiui, vienas durianų pardavėjas pranešė, kad buvo įšaldyta daugiau kaip 160 000 batų – praėjus savaitei pinigai vis dar nebuvo grąžinti.
Valdžios institucijos bando nuraminti visuomenę. Jų pačių teigimu, tik keli procentai bylų yra tikros klaidos, likusios pagrįstos tikrais įtarimais. Tačiau ši informacija vargu ar ką nors nuramins: nukentėjusiems žmonėms svarbu tik tai, kad jų kasdienis gyvenimas staiga sustojo.
Pasitikėjimo praradimas ir grįžimas prie grynųjų pinigų
Vienas iš ypač sprogstamų padarinių yra tai, kad vis daugiau piliečių pradeda masiškai atsiimti pinigus iš savo banko sąskaitų. Baiminantis, kad staiga gali būti užblokuoti pinigai, vėl pradedama vis dažniau naudotis grynaisiais pinigais, o tai yra žingsnis atgal šaliai, kuri iš tikrųjų norėjo skaitmenizuotis. Prekybininkai vengia skaitmeninių mokėjimų, o klientai atsiima grynųjų pinigų atsargas. Toks elgesys kenkia vyriausybės modernizavimo tikslams ir silpnina bankus, kurie ir taip susiduria su vis didesniu skepticizmu.
Rizika: jei didelė gyventojų dalis praras pasitikėjimą skaitmeniniais sandoriais, ekonominis nestabilumas ir socialinė įtampa gali greitai išaugti. Kai kuriuose regionuose jau pranešama apie didėjančius neramumus ir chaotiškas scenas prie bankomatų.
Valstybės savivalė ar būtinas saugumas?
Pagrindinė problema – skaidrumo trūkumas. „Įtarimų keliančios veiklos” kriterijai tebėra neaiškūs, o leidimų išdavimo procesai sudėtingi ir lėti. Piliečiai turi pateikti formas, policijos pranešimus ir dažnai laukti kelias dienas, kol vėl galės naudotis savo lėšomis. Daugeliui tai atrodo ne tiek apsauga nuo nusikaltėlių, kiek valstybės savivalė.
Kritikai įspėja, kad sistema, kuri be įspėjimo blokuoja sąžiningus asmenis, labiau pakerta pasitikėjimą, nei ilgainiui sukuria saugumą. Tokios partijos, kaip Kla Tham, jau seniai ragina imtis pokyčių, o spaudimas didėja ir parlamente.
Ką reikia daryti dabar
Reikalingos greitos procedūros, kurios per 24 valandas suteiktų aiškumo. Be to, turėtų būti blokuojamos tik įtartinos sumos, o ne visos sąskaitos. Ombudsmenų tarnybos arba nepriklausomi kontrolės mechanizmai galėtų užtikrinti, kad klaidos nesibaigtų biurokratinėmis aklavietėmis.
Nes jei pasitikėjimas bankais ir toliau mažės, kyla ne tik techninių problemų grėsmė. Tai gali kelti pavojų pačiam socialiniam stabilumui.
