Tai beveik gamtos dėsnis: Šveicarijoje viskas prasideda „savanoriškai”, o baigiasi bausmės grėsme. Kodėl taip yra? Galbūt todėl, kad valstybė įvaldžiusi tą patį triuką kaip ir kiekvienas dileris: pirmoji dozė nemokama, po to esi priklausomas. Sveiki atvykę į šalį, kurioje laisvė reguliuojama žingsnis po žingsnio. Kalbant ironiškai: Šveicarija yra tikroji „šliaužiančios prievolės” išradėja.
Nuo geros idėjos iki prievartos: Šveicarijos klasika
- Buvęs milicijos supratimas – šiandien valstybės prievarta: privalomoji karinė tarnyba su bausmėmis už atsisakymą.
- Karinės tarnybos mokestis – nėra tarnybos? Tada iki 11 metų mokate 3 proc. pajamų mokestį.
- Sveikatos draudimas – anksčiau savanoriškas, nuo 1996 m. – privalomas visiems.
- Radijo ir televizijos licencijų mokesčiai (Billag/Serafe ) – anksčiau mokėjo visi, kas turėjo įrenginį. Šiandien moka kiekvienas namų ūkis, net jei gyvena Alpių kalnų namelyje be elektros.
- Privalomasis mokymas – kadaise buvęs šeimos reikalas, dabar jis privalomas ir už jo nevykdymą tėvams skiriamos baudos.
- Privalomas ataskaitų teikimas – anksčiau buvo neprivalomas, dabar privalomas, nes kitaip kils problemų.
- AHV numeris – nuo draudimo numerio iki universalaus asmens identifikavimo numerio.
Pirmiausia saugumas – taip pat ir prievarta
- Saugos diržų segėjimo automobilyje prievolė (1981 m.) – nuo „būtų protinga” iki baudos.
- Privalomas šalmas (1981 m.) – iš pradžių tai buvo laisvas sprendimas, o šiandien be šalmo skiriama nuobauda.
- Vaikiškos kėdutės automobilyje – rekomendacija tapo įstatymu.
- Priešgaisrinė tarnyba – kadaise daugelyje komunų grynai savanoriškas darbas, dabar daugelyje kantonų – pilietinė pareiga: arba tarnyba, arba pakaitinis įnašas.
- Šunų savininkų prievolės – kažkada savanoriški kursai, vėliau – privalomi ir mokami mokesčiai.
O naujausia istorija?
- Privalomos kaukės (2020 m.) – nuo „nėra prasmės” iki „kas nori, tas gali”: užsidėk kaukę arba eik namo.
- Covid sertifikatas (2021 m.) – nuo „patogus atostogoms” iki „be jo nebus restorano, universiteto, darbo”.
- PVM (1995 m.) – įvestas 6,5 proc., tariamai „nedidelis ir lengvai valdomas”, dabar – 8,1 proc. (ir vis didėja, taikomas beveik visoms gyvenimo sritims).
- Draudimas vartoti alkoholį ir rūkyti – kadaise tai buvo mandagus prašymas, o dabar jis turi įstatymo galią.
- iki 389… sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Modelis aiškus:
Visada tas pats: pirmiausia jie šypsosi, „visi savanoriškai”. Tada iškeliamas rodomasis pirštas: „primygtinai rekomenduojama”. O pabaigoje – raštelis iš biuro: „privaloma, kitaip bauda”.
Receptas toks pat senas, kaip ir skaidrus: iš pradžių morką, paskui lazdą.
O E-ID?
Žinoma, šį kartą viskas bus kitaip. Šiandien – gražus prisijungimo vardas mokesčių deklaracijoms, rytoj – banko sąskaitos raktas, poryt – būtina sąlyga norint įsidarbinti, o kažkada jo prireiks norint nusipirkti traukinio bilietą ar net turėti sąskaitą. Visi, kurie mano, kad yra „pakankamai geri” ir todėl nebus blokuojami, turėtų skubiai peržiūrėti pastaruosius kelerius metus.
Tam tikru momentu viskas tampa pareiga! Kodėl taip yra?
Nes galia niekada nestovi vietoje. Biurokratija auga kaip piktžolės: kartą pasėta, ji plinta. Nes valstybei visada lengviau primesti prievoles nei ginti laisvę. Trumpai tariant: prievarta patogi – „tiems, kurie yra viršuje”.
Ir nuoširdžiai: ar negalėtumėte bent jau užsiklijuoti lipduko „ten”? Arba PIN kodo ant atlapo, kad iškart galėtume atpažinti, kas esate? „Sveiki, aš iš biuro ir noriu jums padėti”. Taip bent jau būtų sąžininga.
Rimtai klausiate savęs: kokia viso to prasmė? Kada nors jie standartizuos ne tik mūsų gyvenimą, bet ir mūsų lovas. Pirmiausia ES pradėjo garsųjį prezervatyvų standartizavimą. Žinoma, tik tam, kad būtų užtikrintas „saugumas”. Paskui butelių kamšteliai, kurių beveik nebegalima nusiimti, neva „tvarumo sumetimais”. Ir galiausiai nusipirkai instrukciją, kad galėtum atidaryti pieno dėžutę.
Schema visada ta pati: pirmiausia jie mums ją parduoda kaip puikią idėją. Paskui kaip apsaugos priemonę. Ir, mums dar nespėjus susivokti, tai jau įstatymas. Ir mes klausiame savęs: kada tiksliai spąstai užsidarė?
Kokie mes kvaili, kad kiekvieną kartą pataikaujame tam pačiam triukui ir apsimetame nustebusiais?
