Atlikus išsamų mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad keliuose COVID-19 vakcinos preparatuose yra anksčiau neatskleistų cheminių elementų, todėl kyla klausimų dėl sudedamųjų dalių skaidrumo ir vakcinų gamybos saugos protokolų.
Pagrindinės tyrimų išvados
Argentinos mokslininkai nustatė 55 nedeklaruotus cheminius elementus įvairiuose COVID-19 vakcinos produktuose, įskaitant „Pfizer”, „Moderna”, „AstraZeneca”, „CanSino”, „Sinopharm” ir „Sputnik V” vakcinas. 2024 m. spalio mėn. šis atradimas buvo užfiksuotas tyrime, paskelbtame žurnale „International Journal of Vaccine Theory, Practice, and Research„.
Cheminės sudėties analizė
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad yra kelių kategorijų elementų, nenurodytų pirminiuose gaminio dokumentuose:
- Vienuolika sunkiųjų metalų, įskaitant chromą, arseną ir nikelį.
- Vienuolika retųjų žemių elementų, tokių kaip lantanas, ceris ir gadolinis, žinomų dėl savo galimų toksinių savybių.
- Įvairios sudėties papildomi cheminiai elementai
Mokslinės pasekmės
Tyrėjų grupė pabrėžia, kad šie rezultatai yra mažai tikėtini dėl atsitiktinio užteršimo ar netyčinių pakeitimų, ir nurodo keletą veiksnių:
- Šių elementų nuoseklus buvimas visuose analizuotuose vakcinų prekės ženkluose
- Konkrečios atrastų elementų savybės
- Sistemingas jų atsiradimo pobūdis
Sveikatos aspektai
Tyrėjai nustatė keletą galimų sveikatos problemų:
- Galimas neurologinis poveikis
- Galimas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
- Galima įtaka imuninės sistemos funkcijai
- Didesnė rizika, kai elementai sąveikauja tarpusavyje
Tyrimų kontekstas ir rekomendacijos
Tyrimo autoriai siūlo keletą svarbių tolesnių veiksmų:
- Tolesnis vyriausybinių sveikatos priežiūros institucijų tyrimas
- Patobulintos kokybės kontrolės priemonės
- Didesnis vakcinų sudedamųjų dalių skaidrumas
- Griežtesnių saugos taisyklių įgyvendinimas
Mokslinė metodologija
Atliekant tyrimą vakcinų mėginiams analizuoti buvo naudojama tiksli ICP-MS (induktyviai surištos plazmos masių spektrometrijos) technologija, užtikrinanti tikslų cheminių elementų, esančių preparatuose, nustatymą.
Tyrimo šaltiniai
Ši analizė grindžiama dviem pirminiais šaltiniais:
- Originalus mokslinis straipsnis paskelbtas žurnale ” International Journal of Vaccine Theory, Practice, and Research” (2024 m. spalio 11 d.)
- Vėlesnė informacija leidinyje „The Defender” (2024 m. spalio 15 d.)
