Europos Komisija pateikė apeliacinius skundus dėl dviejų teismo sprendimų, kuriais buvo reikalaujama didesnio skaidrumo, susijusio su daugiamilijardinėmis COVID-19 vakcinų sutartimis, dėl kurių derėtasi vadovaujant Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Šis žingsnis sukėlė Europos Parlamento opozicijos narių pasipiktinimą.
Teisinis mūšis dėl vakcinų sutarčių skaidrumo
ES Bendrasis Teismas jau anksčiau nusprendė, kad Komisija, slėpdama informaciją apie vakcinų sutartis, pažeidė ES teisę. Teismas ypač pabrėžė susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų ir kompensavimo susitarimų su vakcinų gamintojais, teigdamas, kad Briuselis „nesuteikė pakankamai išsamios galimybės susipažinti su COVID-19 vakcinų pirkimo sutartimis”.
Komisijos atsakymas į parlamentinį tyrimą
BSW atstovo Fabio De Masi paklausta apie teismo sprendimo įgyvendinimą ir dokumentų paskelbimo terminus, Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourová atskleidė, kad Komisija pateikė apeliacinius skundus rugsėjo pabaigoje. Apeliaciniais skundais siekiama iš dalies panaikinti sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama viešai susipažinti su vakcinų sutarčių neredaguotomis versijomis ir derybose dalyvavusių ES ir valstybių narių atstovų pasirašytomis interesų konflikto nebuvimo deklaracijomis.
Parlamento opozicija ir kritika
Opozicijos nariai griežtai kritikavo Komisijos poziciją. De Masi teigė, kad Parlamentas parodė savigarbos stoką patvirtindamas Von der Leyen poziciją prieš gaudamas „Pfizer” sandorio dokumentus, su kuriais, kaip nusprendė ES Teismas, jiems neteisėtai neleista susipažinti. Die Partei atstovaujantis Martinas Sonnebornas (Martin Sonneborn) pažymėjo, kad Komisijos sprendimas pateikti apeliaciją prieš pat Komisijos narių klausymus rodo „įspūdingą nepagarbą” išrinktiems parlamentarams.
Vakcinų pirkimo aplinkybės
2020 ir 2021 m. pandemijos metu Komisija valstybių narių vardu derėjosi dėl sutarčių dėl šimtų milijonų vakcinos dozių. Ypač atidžiai buvo nagrinėjamos Von der Leyen derybos SMS žinutėmis su „Pfizer” generaliniu direktoriumi Albertu Bourla. Šios žinutės tebėra konfidencialios, o dabartinis jų statusas neaiškus.
Platesnis poveikis ES valdymui
Šiuo metu Europos prokuratūra (EPPO) atlieka tyrimą. Ankstesni mėginimai oficialiais kanalais gauti aiškumo, įskaitant ES ombudsmeno prašymus, buvo nesėkmingi. Ši situacija rodo tebesitęsiančią įtampą tarp ES institucijų skaidrumo ir vykdomosios valdžios diskrecijos.
Politinis kontekstas ir galios dinamika
Europos liaudies partija (ELP), didžiausia frakcija ES Parlamente, iš pradžių į Komisijos pirmininko postą iškėlė M. Von der Leyen. Nors po teismo sprendimo kai kurie Žaliųjų ir kairiųjų partijų nariai pareikalavo skaidrumo, tačiau, atsižvelgiant į dabartinį politinį išsidėstymą, reikšmingi instituciniai pokyčiai mažai tikėtini.
Papildomi EPP iššūkiai
Situaciją dar labiau apsunkina atskiri EPP tyrimai. Kaip rašo „Politico”, ES prokuratūra nagrinėja įtarimus dėl sukčiavimo ir korupcijos, susijusius su 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanija, kurią vykdė EPP frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis. EPP tvirtina, kad į ją nesikreipė jokios tyrimo institucijos, ir pabrėžia, kad yra įsipareigojusi užtikrinti finansinį skaidrumą ir reikalavimų laikymąsi.
Šių pokyčių pasekmės neapsiriboja vien tiesioginiu vakcinų sutarčių skaidrumo klausimu, bet kelia esminius klausimus dėl atskaitomybės ir priežiūros ES valdymo struktūrose. Europos prokuratūros gebėjimą atlikti nepriklausomus tyrimus gali riboti jos finansinė priklausomybė nuo Komisijos, todėl gali būti apribota veiksminga ES institucijų priežiūra.
