Kai moksliniai įrodymai aiškiai rodo, kad skiepų žalos tikimybė yra didesnė nei ligos žalos tikimybė, profilaktinis sveikų vaikų skiepijimas yra nepateisinamas. Kalbama ne apie statistiką, o apie kiekvieną vaiką ir jo orumą.
Šaltinis: Alexander Wallasch, 2025 m. rugsėjo 6 d.; komentaras: Teisininkas Tobias Ulbrich
„Kai prevencija tampa didesniu pavojumi”
54 600 vaikų Vokietijoje rimtai nukentėjo dėl skiepų. Tokie rezultatai gauti atlikus skaičiavimus pagal Vokietijos medicinos žurnalo (Deutsches Ärzteblatt) ataskaitą.
Vokietijos medicinos žurnale (German Medical Journal) rašoma apie ilgalaikį BNT162b2 vakcinos toleravimą vaikams ir paaugliams – blaiviu tonu ir su pastaba, kad 98 proc. vaikų vakciną „toleravo” gerai. Tačiau ką tai reiškia tėvams, kai kas 70-as vaikas kenčia nuo nusiskundimų, trunkančių ilgiau nei 90 dienų? Kai neurologiniai ir psichologiniai simptomai pasireiškia nuo 10 iki 14 kartų dažniau nei po bet kurio kito įprasto skiepo?
Apibendrinimas: sveiko vaiko mirtingumo rizika užsikrėtus SARS-CoV-2 Vokietijoje yra apie 0,000003 proc. Netgi gydant intensyviosios terapijos sąlygomis rizika yra 0,0001-0,0005 proc. PIMS (vaikų uždegiminio multisisteminio sindromo) rizika yra 0,0004 proc. ir didelė tikimybė pasveikti. Priešingai, CoVacU18 tyrimas rodo, kad 1,3-1,4 proc. visų paskiepytų vaikų kelis mėnesius kentėjo nuo iš dalies sunkių simptomų. Tai reiškia, kad rizika yra 50 kartų didesnė nei rizika, kad vaikui po užsikrėtimo išsivystys PIMS, ir kelis kartus didesnė nei rizika, kad dėl Covid teks gydytis intensyviosios terapijos sąlygomis.
Dar rimtesnis: palyginti su bet kuriuo kitu įprastu skiepijimu, mRNA injekcijų šalutinis poveikis pasireiškia nuo 2 iki 14 kartų dažniau – priklausomai nuo simptomų kategorijos. Tėvams, kurie iki šiol pasitikėjo nusistovėjusiomis vakcinomis, tai yra lūžio taškas. MRNA injekcijos rodo beveik visišką nesėkmę apsaugos nuo infekcijų, infekcijos perdavimo prevencijos ir ilgalaikės apsaugos veiksmingumo požiūriu, o tada kas penkiasdešimtas paskiepytas vaikas tik kenkia?
Tada apskaičiuokime, kiek vaikų Vokietijoje dėl šios prevencinės priemonės aktyviai nukentėjo:
Pradiniai skaičiai:
Vaikų ir paauglių iki 18 metų Vokietijoje yra apie 14,3 mln. (Destatis 2023). Skiepijimo apimtys (2022 m., paskutiniai turimi duomenys iš Roberto Kocho instituto): 12-17 metų amžiaus grupė: apie 60 proc. visiškai paskiepyta (šalies vidurkis, skirtingose žemėse svyruoja nuo 50 iki 70 proc.) 5-11 metų amžiaus grupė: apie 22 proc. bent kartą „paskiepyta” (RKI duomenys 2022 m. pabaigoje). 0-4 metų amžiaus grupė: praktiškai nėra skiepijimo rekomendacijų, skiepijimo lygis artimas 0 proc.
Skaičiavimo procesas:
12-17 metų amžiaus gyventojų yra maždaug 4,5 mln. (maždaug trečdalis iš 14,3 mln.). Iš jų 60 proc. yra visiškai paskiepyti, t. y. apie 2,7 mln. jaunuolių. 5-11 metų amžiaus gyventojų yra apie 5,5 mln., iš jų 22 proc. yra gavę bent vieną vakcinos dozę, t. y. 1,2 mln. vaikų. 0-4 metų amžiaus vaikų populiacija yra maždaug 4,3 milijono, o skiepijimo lygis beveik lygus nuliui.
Rezultatas: Paskiepytų vaikų ir paauglių (iki 18 metų, bent viena dozė) yra apie 3,9 mln., t. y. apie 27 proc. visų Vokietijos vaikų ir paauglių. Jei skaičiuojamas 2 proc. žalos lygis – nes 98 proc. vaikų ir paauglių gerai toleravo modRNA injekciją – gaunama, kad vakcina pakenkė maždaug 78 000 vaikų ir paauglių. Iš dalies sunkių simptomų patyrė nuo 1,3 iki 1,4 proc.
Tai visada skamba taip nekenksmingai. Tačiau buvo 54 600 vaikų, kurių tėvai ištisas savaites buvo su jais namuose ir neramiai jaudinosi dėl savo vaikų. Daugelis šių vaikų vis dar gydomi, o kiek jie galėjo grįžti į mokyklą, jų pažymiai gerokai suprastėjo. Tiek vaikų, tiek tėvų, kurie jaučiasi visiškai apleisti, trauma tęsiasi iki šiol.
Beveik visi tėvai stengiasi nuslopinti tai, kad jaučiasi atsakingi už sprendimą skiepytis, dėl melagingų gydymo pažadų ir baimės kurstymo žiniasklaidoje. Todėl jie niekada nepriskiria sunkių savo vaikų ligų skiepams. Tačiau visi aiškiai prisimena reklaminę kampaniją: „Besimptomiai vaikai gali kelti pavojų savo seneliams”. Mano jaunesniojo sūnaus klasės mokytojai sakė, kad vaikams nebūtinai turi pasireikšti simptomai, tačiau jie gali užkrėsti ir pražudyti savo senelius. Taip mūsų vaikus globėjai pavertė tik priemone, indoktrinuodami juos skiepytis ir sukeldami mokiniams nepakeliamą socialinį spaudimą tarpusavyje.
Teisiniu požiūriu: Vokietijos pagrindinio įstatymo (GG) 1 straipsnio 1 dalis saugo vaikus nuo to, kad jie nebūtų paversti valstybės naudingumo skaičiavimų objektais. Jei moksliniai įrodymai aiškiai rodo, kad vakcinos žalos tikimybė yra didesnė už ligos tikimybę, tuomet sveikų vaikų profilaktinis skiepijimas negali būti pateisinamas. Kalbama ne apie statistiką, o apie kiekvieną vaiką ir jo orumą.
Atrodo, kad tai blogas pokštas: Vadinamoji „prevencinė priemonė” dažniau sukelia kančias nei liga, kurios ji turėjo išvengti. Labai giriamas „žaidimą keičiantis” produktas naudos ir rizikos santykį pakeičia į neigiamą.
O specializuotame žurnale, kuris turėtų būti skirtas kritiškai refleksijai, pabrėžiama, kad „98 proc. toleruoja gerai”, o likusių 2 proc. tėvai paliekami vieni su savo likimu.
Jei tai atspindi medicinos etiką, kuri labiau turėtų rūpintis 2 proc. sužalotų vaikų, tai labai liūdna. Tikriausiai jie net tikisi sulaukti bent 54 600 naujų pacientų? Koks iškreiptas ir beširdis šio nusikaltimo atspindys.
STIKO (Vokietijos nuolatinis vakcinacijos komitetas) neturėjo įrodymų, kad reikia skiepyti jaunesnius nei 18 metų asmenis, ir, matyt, vadovavosi politiniais Federalinės sveikatos apsaugos ministerijos (BMG) nurodymais. Todėl reikėtų atvirai įvardyti atsakingus asmenis, kurie išleido direktyvą rekomenduoti skiepyti vaikus ir paauglius.
Retrospektyvinė laiko juosta:
- 2021 m. birželis: pradinė rekomendacija tik vaikams ir paaugliams, turintiems ankstesnių ligų (pvz., nutukimo, širdies ydų, imuniteto nepakankamumo).
- 2021 m. rugpjūčio 16 d: Po didelio tuometinio sveikatos apsaugos ministro Jenso Spahno politinio spaudimo į programą įtraukiami visi 12-17 metų vaikai.
- 2022 m. gegužė: pridėta rekomendacija 5-11 metų vaikams (ribota, dažnai išreiškiama kaip rekomendacija „gali”).
- Nuo 2023 m: Dabar rekomenduojama skiepyti tik rizikos grupes. STIKO rekomendacija buvo neteisėta, nes niekada nebuvo įrodymų, kurie ją pagrįstų.
STIKO rekomendacijos vaikams ir jaunimui daugiausia buvo grindžiamos:
- Patvirtinimo tyrimai su mažomis imtimis ir pakaitiniais parametrais.
- Ligos naštos ir perdavimo modeliai ir ekstrapoliacijos.
- Psichosocialiniai argumentai (mokyklos tvarka, karantino pasekmės).
Nebuvo tvirtų įrodymų apie individualią medicininę naudą sveikiems vaikams. Priešingai, STIKO pripažinta maža ligos rizika buvo priešpastatyta neaiškiam ilgalaikiam vakcinos saugumui.
Galutinis komentaras:
Sveikiems vaikams modRNA vakcinos naudos ir rizikos santykis yra neigiamas. To nuslėpimas yra ne tik medicininis iškraipymas, bet ir teisinis peržengimas. Tėvams, kurie daugelį metų turi rūpintis savo vaikais, reikia ne saldžių procentų, o sąžiningos informacijos ir pagarbos, kurią garantuoja pagrindinis įstatymas. Dabar jiems reikia pagalbos ir paramos kasdieniame gyvenime ir, svarbiausia, pripažinimo medicininėje priežiūroje, nemokant iš savo kišenės už įvairius būtinus papildus.
Be to, privaloma, kad socialinės rūpybos tarnybos pripažintų, o tais atvejais, kai tėvai dėl savo vaikų pateikė civilinius ieškinius, gamintojai turėtų nedelsdami visiškai atlyginti keliems ieškovams padarytą didžiulę žalą. Visiems atsakingiems asmenims – STIKO, buvusiai BMG ir dalyvaujantiems vakcinų gamintojams – turėtų būti taikomos teisinės pasekmės.
Visiškai pritariu Peteriui Hahne’ui, kad noriu išgirsti, kaip už dabar jau pripažintą nusikaltimą prieš mūsų vaikus paspaudžiami antrankiai.
