Jau žinoma, kad neigiamas vėjo turbinų poveikis yra didelis, o gyventojai, gyvenantys aplink vėjo turbinų parkus, praneša apie daugiau sveikatos problemų nei kitur. Dabar paaiškėjo, kad vėjo turbinų skleidžiamas infragarsas, žemo dažnio triukšmas, yra stipresnis, nei tikėtasi, ir, kaip rodo tyrimai, tai susiję su neigiamu poveikiu žmonių sveikatai ir gerovei, taip pat su didžiule žala vabzdžiams ir biologinei įvairovei.
Infragarsas – tai garso bangos, kurių dažnis yra žemiau apatinės žmonių girdimumo ribos, t. y. žemesnis nei 20 Hz ir žemesnis nei 0,001 Hz. Šie žemi garsai gali sklisti dideliais atstumais, mažai išsisklaidydami. Dažnai apibūdinamos kaip žmonėms negirdimos, įprastomis sąlygomis šios garso bangos yra nepastebimos žmogaus ausiai, jos gali būti jaučiamos kaip vibracija įvairiose kūno dalyse, jei yra didesnio intensyvumo, ir iš tikrųjų gali būti girdimos, jei garso slėgis yra pakankamai didelis. Infragarso girdimumo slenkstis išmatuotas iki 1,5 Hz.
Dauguma vėjo turbinų garso poveikio tyrimų apsiriboja tik girdimais garsais. Bent jau Švedijoje vėjo turbinoms draudžiama skleisti didesnį nei 40 decibelų A (dBA) triukšmą. Šis dBA rodiklis taikomas tik girdimiems garsams. Administracinės institucijos nematuoja infragarso, t. y. to, ko negirdite.
Kai kurie tyrimai, kuriuose atsižvelgiama į negirdimą infragarsą (6 Hz), rodo, kad jis nedaro didelės įtakos žmonių elgesiui ar su sveikata susijusiems veiksniams. Deja, dauguma tyrimų pagrįsti gamintojų pateikta informacija ir juose neatsižvelgiama į faktiškai išmatuotą lygį, kuris yra daug garsesnis, nei tikėtasi, ir neatsižvelgiama į jokį ilgalaikį poveikį. Kai kas netgi teigia, kad sveikatos problemas sukelia turbinų fobija; manoma, kad infragarso rizikos suvokimas ir neigiami žmonių lūkesčiai, susiję su vėjo jėgainėmis, savaime sukelia vėjo jėgainėms priskiriamus simptomus – nocebo efektą.
Stipresnis nei tikėtasi infragarso lygis
Švedijos kompiuterinių mokslų profesorius Kenas Mattssonas ir daktaras Gustavas Erikssonas yra matavimų ir naudojamų technologijų specialistai. Profesorius K. Mattssonas sako, kad daugybė įrangos ir modelių, kuriais labai remiasi ekspertai ar vyriausybės, rodo neteisingus duomenis, o į tai stebėtinai mažai kreipiamas dėmesys.
„Vėjo energetika yra sritis, kurioje susidaro dideli infragarso kiekiai. Norėdami patikrinti, ar teisingai atlikome skaičiavimus, išeiname į lauką ir matuojame garsą, kad įsitikintume, ar mūsų kompiuteriniai modeliavimai teisingi. Jūs atliekate kontrolę, todėl išeiname į lauką ir atliekame gana daug matavimų”, – sako jis laidoje ” Tidslinjen Podcast”.
Kartu su Gustavu Erikssonu jis dabar tiksliai ištyrė, kiek žemo dažnio garso skleidžia šie parkai, atlikdamas lauko matavimus aplink skirtingus vėjo turbinų parkus. Jie nustatė, kad didesniuose parkuose, esančiuose netoli žmonių gyvenamosios vietos, vėjo turbinų skleidžiamo infragarso lygis 1 Hz dažniu vidutiniškai buvo 92 och 105 dB. Tai reikšmingi lygiai. Tokio stiprumo infragarso poveikio ir jo ilgalaikio poveikio pasekmių tyrimų nebuvo atlikta.
Suomijos aplinkos sveikatos asociacija nuo 2019 m. matuoja vėjo turbinų skleidžiamą infragarsą, ir tai rodo, kad jis gali būti matuojamas bent 30-60 km atstumu nuo vėjo jėgainių parkų.
Švedų otoneurologas, ausų ir smegenų neurologijos bei migrenos specialistas Håkanas Enbomas (Håkan Enbom) komentuoja Švedijos laikraščio „Epoch Times” straipsnį:
„Infragarsas – tai sunkiai pastebimas garso krūvis, nes jo negirdėti, net jei jis labai stiprus. Jis sklinda labai toli ir prasiskverbia pro betonines sienas ir net žmogaus kūną, o per kaukolę – tiesiai į smegenis.”
Taigi, kitaip nei nuo įprasto garso, nuo infragarso apsisaugoti neįmanoma.
Šiai temai reikia daugiau tyrimų, tačiau nors kai kurie teigia, kad „jei negirdi, tai negali būti kenksminga”, buvo atlikta su infragarsu susijusių tyrimų, kurie parodė įvairų poveikį žmonėms – tiek fiziologinį, tiek psichologinį. Manoma, kad lėtinis infragarso poveikis sukelia visų organizmų kraujagyslių reguliacijos sutrikimus. Jis gali sutrikdyti natūralią cheminių medžiagų pusiausvyrą kraujagyslėse, o tai gali sukelti uždegimą, be to, įrodyta, kad dėl jo padidėja smegenų aktyvumas, todėl sunku atsipalaiduoti ir tai turi įtakos miegui, sukelia galvos svaigimą, didina nerimo ir diskomforto jausmą. Didelio garso lygio (virš 100 dBz) poveikis vos vieną valandą gali neigiamai paveikti širdies raumens susitraukimą, o susitraukimo jėga sumažėja beveik 9 % kas 10 dBz virš 100 dBz. Dažnai laikomas negirdimu, infragarsas vis tiek gali trikdyti ausies jutimo ląsteles, keisti jų jautrumą ir sukelti diskomfortą vidurinėje ausyje. Taip pat daugėja įrodymų, kad infragarsas gali stimuliuoti vestibuliarinę sistemą ir sukelti poveikį, panašų į jūros ligą. Kai kurie žmonės yra pranešę apie fizinius pojūčius; veikiant infragarsui, jie jaučia gilias vibracijas savo kūne arba aplinkiniuose daiktuose.
Aplinkosaugos problemos
Vėjo turbinų infragarso ir žemo dažnio triukšmo poveikis vabzdžiams yra sritis, kuriai skiriama dar mažiau dėmesio, palyginti su poveikiu žmonėms ir didesniems gyvūnams. Tačiau kai kuriuose tyrimuose buvo nagrinėjamas galimas poveikis vabzdžiams.
Žemo dažnio vėjo turbinų skleidžiamas triukšmas gali paveikti vabzdžių elgseną, ypač tų rūšių, kurios naudojasi akustine komunikacija, ir trukdyti jų signalams, naudojamiems, pavyzdžiui, poravimuisi ar teritorinei gynybai. Kai kurie vabzdžiai, veikiami infragarso, gali dezorientuotis arba gali pasikeisti jų judėjimo pobūdis. Įrodyta, kad kai kurioms rūšims jis sukelia reakciją į stresą, taip pat hormonų lygio ir imuninės sistemos funkcijos pokyčius. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros vabzdžių rūšys gali vengti vietovių, kuriose yra didelis žemo dažnio triukšmo lygis, o tai gali lemti vietinių vabzdžių populiacijų ir paplitimo pokyčius. Tokie sutrikimai yra pakankamai dideli, kad galėtų paveikti reprodukcinę sėkmę ir populiacijos dinamiką bei kelti grėsmę bendrai sveikatai ir išlikimui. Jei apdulkinančius vabzdžius veikia vėjo turbinų keliamas triukšmas, tai gali turėti platesnių ekologinių pasekmių, galinčių paveikti augalų dauginimąsi ir ekosistemų sveikatą.
Biologinės įvairovės absorbentai
Pranešama, kad vėjo turbinos turi ir kitokio neigiamo poveikio vabzdžių populiacijoms ir yra laikomos vabzdžių „biologinės įvairovės absorbentais”. Viena vėjo turbina vidutinio klimato juostoje per metus gali sunaikinti apie 40 milijonų vabzdžių. Apskaičiuota, kad vien Vokietijoje pačios turbinos per metus sunaikina 1,2 trilijono vabzdžių. Turima duomenų, kad į kalnus besileidžiantys, ropojantys ir migruojantys vabzdžiai yra ypač linkę sąveikauti su vėjo turbinomis, o dirbtinis apšvietimas yra vienas iš traukos veiksnių, ir tai gali neproporcingai paveikti tam tikras vabzdžių populiacijas. Šių vabzdžių grupių nykimas gali turėti įtakos vabzdžiaėdžių gyvūnų, pavyzdžiui, šikšnosparnių, mitybos įpročiams ir populiacijoms. Pavyzdžiui, apie 20 % vabzdžių rūšių, kurias suėda vėjo turbinų nužudyti šikšnosparniai, yra žemės ūkio ir miškininkystės kenkėjai. Šių natūralių plėšrūnų išnykimas, sutrikdęs mitybos tinklus, gali turėti toli siekiančių pasekmių, ypač kenkėjų kontrolei netoliese esančiose žemės ūkio teritorijose.
Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vien tik vieną iš trijų turbinos menčių nudažius juodai, paukščių žūtis sumažėjo 70 %. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skirta paukščiams, tačiau šį principą būtų galima pritaikyti ir vabzdžių matomumui didinti.
Visuotinai teigiami teiginiai apie vėjo jėgaines ir siekis sparčiai plėtoti vėjo energijos technologijas labai skiriasi nuo milžiniškų ir ilgalaikių neigiamų pasekmių gyvoms būtybėms, ekosistemų sveikatai ir biologinei įvairovei. Vėjo jėgainės paprasčiausiai nėra tokios „ekologiškos”, kaip skelbiama, – jos kelia didelį pavojų aplinkai. Turėtume atsisakyti vėjo turbinų technikos ir pakeisti ją patikimais ir tikrai aplinkai nekenksmingais energijos šaltiniais.
Läkartidningen (švedų kalba): Vėjo turbinų skleidžiamas infragarsas – nepastebėtas pavojus sveikatai
Wind-watch.org: Poveikis greitkeliui
