2025 m. rugsėjo 9 d. JAV Senato Nuolatinio tyrimų pakomitečio posėdyje daktaro Toby Rogerso liudijime pateikta daug duomenų, kuriais remiamasi recenzuojamais tyrimais ir vyriausybės duomenimis, įrodinėjant, kad autizmo epidemiją lemia vakcinos ir pramonės užvaldymas, ir raginant imtis sisteminės reformos.
Dr. Toby Rogersas yra politinis ekonomistas, Sidnėjaus universitete įgijęs daktaro laipsnį. Rašydamas daktaro disertaciją „Autizmo politinė ekonomika” (2019 m.), jis pakeitė jos temą į autizmo politinės ekonomikos temą, nes rado per daug skurdžių CDC paaiškinimų apie autizmo priežastis.
2025 m. rugsėjo 9 d. jis davė parodymus JAV Senato Nuolatiniam tyrimų pakomitečiui, kuriam pirmininkavo senatorius Ronas Johnsonas, kalbėdamas apie tai, ką jis vadina autizmo epidemija ir mokslo korupcija. Jo liudijime buvo aštriai kritikuojama farmacijos pramonės įtaka autizmo tyrimams ir visuomenės sveikatos politikai. Rogersas, Brownstone’o instituto bendradarbis, remdamasis daugiau kaip 1 000 tyrimų, atliktų nuo 2015 m., analize, aiškina, kad autizmą visų pirma sukelia aplinkos toksinės medžiagos, ypač vakcinos, ir kad reguliavimo užvaldymas užgožė šią tiesą.
Autizmo paplitimas epidemijos mastu
Dr. Rogersas savo liudijimą pradėjo nuo dramatiško autizmo paplitimo didėjimo. Jis teigė, kad 1970 m. autizmu sirgo mažiau nei 1 iš 10 000 vaikų, o 2022 m. CDC duomenimis, autizmu sirgo 1 iš 31 aštuonmečio; per 52 metus šis skaičius padidėjo 32 158 proc. Jis nurodė, kad staigus padidėjimas prasidėjo apie 1987 m., o tai sutapo su taip pat besiplečiančiais vaikų skiepų planais. Jis apskaičiavo, kad kasmet JAV nustatoma 115 000 naujų autizmo atvejų, o tai reiškia, kad kasdien autizmu suserga 277 vaikai. Jis citavo Treffertą (1970 m., „Autism: A New Understanding?”) dėl 1970 m. bazinių duomenų ir Shaw et al. (2025 m., CDC ADDM tinklo ataskaita) dėl 2022 m. duomenų. Rogersas pridūrė, kad diagnostikos kriterijų pokyčiai paaiškina tik 10-20 proc. padidėjimo, cituodamas Byrd ir kt. duomenis (2002 m., Kalifornijos DDS tyrimas) ir Hertz-Picciotto ir Delwiche (2009 m., Environmental Health Perspectives). Jis pabrėžė, kad ši epidemija kasmet kainuoja šimtus milijardų, tačiau vyriausybės atsakas buvo nepakankamas ir neskubus dėl stiprios farmacijos įtakos.
Genetinių tyrimų nesėkmė
Rogersas pateikė faktų apie tai, kad genetika negali paaiškinti autizmo epidemijos, nes žmogaus genomas kinta nepakankamai greitai. Jis išvardijo penkis pagrindinius genetinius tyrimus: ” Autism Genetic Resource Exchange” (AGRE), ” Simons Simplex Collection ” (SSC), ” Autism Sequencing Consortium ” (ASC), MSSNG ir SPARK, kurių metu parengtas 501 darbas ir kurių vertė viršija 2,3 mlrd. dolerių. Juose genetinės epidemijos įrodymų nerasta (pavyzdžiui, Iossifov et al., 2014, Nature; Sanders et al., 2015, PNAS).
Keturi dideli epigenetiniai projektai – CHARGE, MARBLES, SEED, EARLI – davė 437 darbus, juose buvo tiriami oro teršalai, pesticidai, PCB, mitybos veiksniai, antipirenai, motinų medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt. bei ryšys su autizmu – tačiau visuose tyrimuose vakcinos buvo ignoruojamos kaip ko-variantas arba klaidinančios medžiagos.
Jis atmetė CDC teiginius apie tėvų amžių ar tokius vaistus kaip valproinė rūgštis ir talidomidas, kurie sudaro mažiau nei 1 proc. atvejų ir kurių vartojimas išaugo dar prieš 1980 m.(Schendel & Bhasin, 2008, Pediatrics; McDonald & Paul, 2010, Journal of Toxicology and Environmental Health).
Vakcinų priežastingumas ir nuslopinti tyrimai
22 tyrimais įrodyta, kad vakcinos nesukelia autizmo. Nė viename iš jų nėra visiškai neskiepytos kontrolinės grupės, todėl jie yra nenaudingi.(J. B. Handley taip pat dokumentuoja 14 šių tyrimų trūkumus.)
Rogersas teigė, kad buvo labai stengiamasi nuslėpti akivaizdžius įrodymus apie vakcinų ir autizmo ryšį, nes jie prieštarauja „Big Pharma” pasakojimui. Jis atkreipė dėmesį į šešis gerai atliktus, tačiau ignoruojamus tyrimus, kuriuose buvo naudojamos neskiepytų asmenų kontrolinės grupės.
Gallagher ir Goodman (2008 ir 2010 m., Journal of Toxicology and Environmental Health):
Hepatito B vakcina, paskiepyta gimimo metu, 3 kartus padidina autizmo tikimybę vyrams.
Mawson et al.(2017a ir 2017b, Journal of Translational Science; ir ir ir atnaujinta 2025 m.): Mawson et al:
Namie mokytų vaikų tyrimas parodė, kad autizmo rizika 4,2 karto padidėja visiškai paskiepijus vaikus; neskiepytose kontrolinėse grupėse autizmo atvejų nenustatyta. Skiepytų priešlaikinio gimdymo vaikų neurologinės raidos sutrikimų skaičius padidėjo daugiau nei 12 kartų.
Hooker & Miller (2021 m., SAGE Open Medicine):
Skiepijimas 5 kartus padidina autizmo riziką apskritai, 12,5 karto – nemaitinant krūtimi ir 18,7 karto – gimdant cezario pjūviu, rodo sinergetinį poveikį.
Jis citavo Ozonoffo ir kt.(2018, Journal of Autism and Developmental Disorders), kurie parodė, kad iki 88 proc. autizmo atvejų pasireiškia regresija, dažnai praėjus 24-72 valandoms po kelių vakcinų „gerai paskiepyto kūdikio” apsilankymo, o tai rodo ūmų toksinį poveikį. „Tai rodo ūmų toksinį poveikį, ir dabar turime tūkstančių tėvų liudijimus, kad ūmus toksinis poveikis, kuris buvo prieš autizmo regresiją, buvo apsilankymas „gerai paskiepytam kūdikiui” , – savo pareiškime teigė Rogersas.
Farmacijos pramonės perėmimas
Rogersas teigė, kad farmacijos pramonės 6,7 mlrd. dolerių lobistinė veikla, 12 mlrd. dolerių mokėjimai gydytojams ir 75 proc. medicinos mokymo finansavimas iškreipia mokslą. Pramonės remiami tyrimai 3,6 karto dažniau palankūs rėmėjams(Bekelman et al., 2003, JAMA). Jis paaiškino, kad farmacijos bendrovėms kontroliuojant, kas tiriama ir kas pripažįstama įrodymais, medicinos vadovėliams ir mokymo programoms darant įtaką finansiškai konfliktiškiems akademikams, susidaro „episteminis burbulas”. Tai užtikrina, kad gydytojai nuo pat medicinos mokyklos dirba šališkame burbule. Senato išvadose jis ragino: „Reikia iš pagrindų peržiūrėti visą mokslo ir medicinos žinių kūrimo sistemą „.
Politikos kritika ir sprendimai
Rogersas pasiūlė panaikinti tris įstatymus – 1985 m. Dole’o įstatymą, 1986 m. Nacionalinį vaikų sužalojimo skiepais įstatymą ir 2005 m. PREP įstatymą – ir teigė, kad tai padėtų nutraukti autizmo ir lėtinių ligų epidemijas, nes būtų panaikintos atsakomybės apsaugos priemonės, dėl kurių vakcinų sąrašas buvo išplėstas nuo 3 iki 72 dozių. Jis teigė, kad šie įstatymai paskatino lėtinių ligų krizę, kuria iki 18 metų amžiaus suserga kas antras vaikas ir kuri kasmet kainuoja 3,7 trilijono JAV dolerių (Narayanan et al., 2019, Academic Pediatrics; Bethell et al., 2014, JAMA Pediatrics).
Platesnis lėtinių ligų kontekstas
Rogersas autizmą apibūdino kaip didesnės lėtinių ligų epidemijos dalį, kurią lemia toksinės medžiagos, tokios kaip vakcinos, glifosatas ir fluoridas. Jo vertinimu, 80 proc. atvejų galima išvengti pašalinus šiuos veiksnius.
Jo baigiamasis teiginys buvo toks: „Regresija rodo ūmų toksinį poveikį. Ne genetika, ne geresnis informuotumas, o ūmus toksinis poveikis, o tai reiškia, kad daugumos autizmo atvejų galima išvengti. Autizmas nėra medicininė ar mokslinė paslaptis. Neabejotinai žinome, kad autizmą sukelia toksinės medžiagos, daugiausia vakcinos ir dar keliolika kitų toksinių medžiagų.”
Disertacija: Autizmo politinė ekonomija
